98 diena: Jonukas atranda naujus garsus

Jonukui 98 diena. 3 mėnesiai ir 6 diena.

Šiąnakt Jonukas kėlėsi tik vieną kartą. 2 valandą nakties pavalgė ir vėl užmigo ir pramiegojo iki pusės aštuonių. Pabudau nuo mažiuko krykštavimo. Iš vienos pusės, kai taip retai keliamės per naktį, prabudus skauda krūtinę, nes pilna pienuko, bet iš kitos pusės laaabai džiaugiuosi tokiomis naktimis, nes bent jau kažkiek daugiau pailsiu. Krūtinę mažiukas „pataiso“ viens du, o va neišsimiegojusi ir pavargusi mama jau kitokios nuotaikos...

Palieku mažiuką šiek tiek pabūti su savimi ir savo žaislais, kol pati nuskubu trumpam apsiprausti. Kol nusiprausiau ir grįžau iš vonios, radau juokingą vaizdą: galvytė įsirėmusi į turėklus, dar abiem rankytėm įsikabinęs į turėklus viršugalvyje, makaluojasi kojytėmis ir toks jausmas, kad sako man „nepasileisiu, daryk nori“.

Ir tikrai reikia įdėti pastangų, kad ji nuo ten atkabinti, o jis tik juokiasi... Dar kartą pasikartosiu, man rodos rytas yra pats mėgstamiausias Jonuko paros laikas, nes rytais mes daugiausia linksminamės ir juokiamės.


Šiandien mažiukas man parodo naujus savo išgalvotus ir atrastus garsus. Labai keisti tie garsai, tokie iš gerklytės leidžiami, lyg krykštavimas, lyg rėkimas aukštu tonu, bet iš gerklės. Labai juokinga, o jis labai didžiuojasi, kad jam išeina tokie garsai, ir tik pakalbinu, stengiasi tokį pat galsą išleisti. Net paskambinu mamai, kad paklausytų per telefoną. O Jonukas kokią valandą taip garsiai krykštauja, kad galvoju visi kaimynai turėjo jau susipažinti su Jonuku...

Iki pat pietų Jonukas miego nenori, todėl mes daug bendraujame ir žaidžiame su barškučiais ir šaukštu. Taip pat aš mažiukui dainuoju, kas jam labai patinka ir kartais netgi man pritaria...

Apie pietus Jonukas, kaip sutarta, užmiega kietai ir numinga iki antros valandos. Tiek „padirbęs“ miego tikrai turėtų norėti. Atsibudus, galvoju, reikėtų į lauką išeiti. Galvoti apie tai pradėjau dar kai Jonukas užmigo, ir planavau, kad kai atsibus, pavalgysime ir keliausime pasivaikščioti, nes oras visai geras, ir saulutė šviečia, bet nėra karšta. Taigi, kol apsitvarkome, apsirengiame ir pavalgome, apsiniaukia ir pradeda lyti. Nuplaukia mūsų pasivaikščiojimas. Na, ką darysi, bent jau Jonukas užmiega ir man ramu...



Važiuojame šiandien lankyti Jonuko senelių, nes jie nematė mūsų jau senokai, o ir nematys vėliau, nes turėsime aktyvią savaitės pabaigą. Apsilankymas praeina puikiai, tik vakarop mažiukas pasidaro šiek tiek irzlus, na, bet vykdamas namo nurimsta.

Namuose dar "greituku" išmaudome Jonuką ir jis jau besnaudžiantis valgo ir užmiega vėl 22 valandą bevalgydamas.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

"Tiuninguoti" čenakai arba Kiaulienos troškinys su perlinėmis kruopomis ir džiovintais grybais

Tobuliausi imbieriniai sausainiai

Tortas "Juodasis miškas" - užsakymas tėčio gimtadieniui