95 Jonuko diena: Jonukas lankosi prie Baltojo tilto


Jonukui 95 diena. 3 mėnesiai ir 3 diena.

Naktis ir vėl puiki. Jau nebepamenu, kada tokia nebuvo. Kėlėmės tik 2 kartus ir jau nebemiegame nuo pusės aštuonių. Na dar pasnaudžiame pusvalandžiuką, bet tik tiek, todėl pabendravę lovytėje apie tai, ką sapnavome, keliamės.

Bendravimas rytais lovoje su Jonuku tampa tam tikru rytiniu mūsų ritualu. Nesikeliame nepabendravę ir Jonukui tai labai patinka.

Atsikėlę atliekame kitą rytinį ritualą: mankšteles ir masažą. Džiaugiuosi, kad į šį ritualą įsitraukė ir tėtis - daro su Jonuku jogos pratimus, o man lieka masažas, mankštelės ir kitos gražinimosi procedūros. Aišku, darbo dienomis rytais ir jogą darau aš, tačiau vakarais ir savaitgaliais visada tėtis.

Jonukas pirmą dienos pusę nemiegiukas, bet ir ne zirzaliukas, bendrauja daug, vaikštome po namus, stebime aplinką, renkamės knygas, kurias skaitysime ir pasakoju jam įvairias istorijas iš savo gyvenimo.

Vėliau po pietų sulaukiame svečių. Atvyksta vyro vaikystės draugas su antra puse aplankyti Jonuko. Aš gaunu gėlytę, o Jonukas naują žaisliuką. Ačiū svečiams už tokį dėmesingumą. Kadangi su šiais draugais nesimatėme nuo vestuvių, turime sočiai temų apie ką pakalbėti.

Po daugiau nei metų išsitraukiame pasižiūrėti vestuvių nuotraukas ir prisiminėme, kaip buvo tada smagu. Smagią šventę apturėjome.

Svečiams išėjus, ruošiamės pas kitus draugus, kadangi geras oras, draugų kompanija renkasi ant pievutės prie Baltojo tilto žaisti lauko žaidimų, o kadangi tiek Jonukui, tiek mums ne pro šalį išlįsti į gamtą, net nedvejojame.

Važiuojame su tikslu pabūti neilgai, bet vyras taip įninka į lauko žaidimą, kad laikas lekia nepastebimai, o man pokalbiai su draugais taip pat neprailgsta. Pramogos tęsiasi iki pat vėlyvo vakaro: Delfis palaksto, pažaidžia, mes irgi neatsiliekame. O Jonukas ir pamiega, ir pabendrauja su visais draugais, ir pamiega puikiai gamtoje.

Šaunus vaikas, visi nori su juo pabendrauti.

Išvykstame namo tik visiškai sutemus ir pradėjus lynoti. Grįžtame namo jau po 22 valandos su miegančiu Jonuku. Namuose jis šiek tiek prasibudina, todėl užkanda, atsigula ant kito šono ir vėl lūžta saldžiu miegu. Labanakt.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

"Tiuninguoti" čenakai arba Kiaulienos troškinys su perlinėmis kruopomis ir džiovintais grybais

Tobuliausi imbieriniai sausainiai

Tortas "Juodasis miškas" - užsakymas tėčio gimtadieniui