Džiaugsmo ieškojimas paprastuose dalykuose

Dar praeitais metais, žinant, kad dižiajam namų bosui artėja 5 metų jubiliejus, kilo mintis išvykti į kelionę ir taip padovanoti vaikui, ne daiktų (kurių ir taip gauna gimtadienio dieną ir net jau nebežino, ko pats nori), o įspūdžių. Jonas dar nebuvo niekur už Lietuvos, taip pat neskridęs lėktuvu. Pradėjusi mintį nuo tolimesnės kelionės į Disneyland'ą, idėja apsistojo ties Legoland'u Danijoje, Billund'e. Kodėl? Tiesioginis skrydis, kuris trunka 1,5 valandos, kaip pirmam skrydžiui, turbūt pats tas. Beprotiškas pamišimas dėl lego. Artima šalis, kurioje ir be Legoland'o nemažai pramogų vaikams. Skrydžių laikai leidžia pasirinkti optimalų 5 dienų kelionės variantą, kas pirmai kelionei pasirodė patrauklu. Taigi Legoland'as, tai Legoland'as. Nusprendę, kad tikrai keliausime - pirmausia ką nutarėme, kad skrisime arba Jono gimtadienio dieną arba kažkurią dieną aplink. Antra - ieškosime kompanijos ir netikėtai pasiūlėme Jono geriausio darželio draugo Beno šeim

Lygiai prieš 5 metus, šiandien, tokiu pačiu metu, sėdėjau ir žiūrėjau į sukrautą krepšį ir nesupratau kas vyksta. Galvoje sukosi daugybė minčių ir tikrai ne apie sukrautą krepšį, ne apie suplanuotas ir "nuplaukiančias" veiklas savaitei į priekį, o apie tai, kaip reikės užmigti. Nerimas, adrenalinas, o kartu ir malonus jaudulys ėmė krėsti savo. Gerai gerai, nerimas ir jaudulys labiau :) Po nakties miego laukė nežinomybė. Naujas gyvenimas. Naujas etapas. Sakysit, rimtaiii? Kas jai pasidarė? Visiškai nieko. Sentimentalumo ir jautrumo akimirkos, vis dar mane aplanko, net ir praėjus 5 metams to naujo gyvenimo etapo. Taigi prieš 5 metus, savaite ankščiau nei planuota, ruošiausi į ligoninę ir ne koją operuotis ir ne galvą :) o susitikti su nauju pasaulio gyventoju, 9 mėn. uzurpavusiu mano kūną nuo pilvo iki kiekvieno smegenų neurono. Šiandien pamenu, kad ligoninėje norėdama nuvyti jaudulį, šnekėjau nesąmones, klausinėjau seseles apie palatos inventorių ir aiškinau vyrui ką dar