97 diena: Jonukas susiduria su nemenkais iššūkiais

Jonukui 97 diena. 3 mėnesiai ir 5 diena.

Šiąnakt Jonukas kėlėsi tik vieną kartelį, dėl ko laaabai džiaugiuosi. Užmigęs 22 valandą, atsikėlė tik apie pusę 4 ryto pavalgyti ir nuo tada dar pamiegojo iki pusės 9. Ryte jaučiausi daugiau nei puikiai išsimiegojusi. Kaip man patinka tokios supratingos mažiuko naktys. Ačiū Jonukui.

Dėl to, kad išsimiegojau, rytas man labai džiugus, puiki nuotaika ir energijos pliūpsniai. Kadangi taip ilgai miegojome, iš karto keliamės daryti mankštelių. Su ta puikiai nuotaika, pasišokdami, pasileidžiame muziką, apsukame kelis ratukus bešokdami aplink namus ir daug kalbamės. Toks jausmas, kad esu pakilusi šiek tiek nuo žemės. Kiek nedaug reikia, tik truputėlio miego iki tokios laimės ir ramybės.

Jonukas pasidarė labai stiprus vyras ir man per mankšteles darosi sunku daryti pratimus. Įsispiria su kojytėmis ir lenk tu jas kad nori, o rankytes makaluoja taip, kad sugavus nebūtinai jas išlaikai. Iš vienos pusės labai džiaugiuosi, nes stiprumas nėra blogas ženklas, bet iš kitos pusės, mankštos tampa dideliu iššūkiu, pavadinimu „Kas ką įveiks“ :) taigi nuo šiol su Jonuku per mankšteles bandau susitarti.

Po mankštų Jonukas vėl nemiega, kaip ir vakar, nusminga pusvalandžiuką, o vėliau akys stačios, kalba daug, bendrauja, o jei nueinu  minutei, zirzeliuoja, kad sugrįščiau. Turbūt vyras per naktį išsimiegojo tiek, kad dabar atsirado poreikis labai daug kalbėti ir pasakoti ką sapnavo. Bet apie 12 valandą, pavalgęs užmiega. Labai tikuosi, kad ilgesniam laikui, bet ne, po pusvalandžio mažiukas ir vėl prabunda visas stenėdamas. Stena labai stipriai ir garsiai ir panašu, kad labai sunkiai, kol geras dešimt minučių pastenėjęs, išgirstu ir užuodžiu, kad išsteni dovanėlę į sauskelnes.

Pagaliau pagaliau pagaliau. Nuo praeitos dovanėlės jau 10 dienų buvo praėję, tai buvo laikas, nes ir mačiau, kad Jonukas paskutines dienas vis daugiau pastenėdavo ir neramesnis buvo. Dovanėlė kietos konsistencijos ir vis galvoju, kodėl mažiukui viduriukai pakietėję ir niekur taip ir nerandu tikslios informacijos, kodėl mamos pienuku maitinančiam vaikučiui taip yra. Mhm. Man norisi palengvinti jam tą dalią, nes matau, kaip jam sunku padaryti ir kaip jis kankinasi, kol dovanėlę padaro. Vėliau ant palutės, Paspaudžius jam pilvuką, mažiukas padaro dar vieną balutę, bet jau normalios konsistencijos ir net nušvinta jo veidukas.

Apsiprausiam, ir galvoju duoti jam dar užkąsti, nes tiek padirbęs mažiukas galbūt šiek tiek išalko ir ką jūs manote? Jonukas po 4 gurkšnių, bevalgydamas lūžta kietų miegu, keliamas į lovytę net nepasijudina, kai ankščiau prabusdavo ir išmiega daugiau nei tris valandas. Taigi jau aišku, kas jam vakar ir šiandien pusę dienos trukdė ramiai miegoti.

Taip bemiegant ateina ir popietė ir laukiame begrįžtančio iš darbo tėčio. Mes su Jonuku ruošiamės, nes grįžus vyrui vyksime vėl į miestą. Vyras pasisiūlo mane nuvežti, nes aš turiu reikalų mieste, todėl jis su Jonuku pasivaikščios parke, kol aš susitvarkysiu viską. Jonukas pramiega visą mano nebuvimo laiką, pasivaikšto po parkelį, o aš grįžusi jį automobilyje pamaitinu ir visi laimingi traukiame namo.

Namuose pasidarome mankšteles ir ruošiamės miegoti. Kažkaip neplanuojant vakare pasidarėme tokį ritualą. Apie pusę devynių ruošiamės darytis mankšteles, prisitemdome šviesas, pasidarome visus pratimus ramiau, o vėliau jau tyloje ir prieblandome valgome ir glostomės ir mažiukas dažniausiai bevalgydamas jau snaudžia arba būna toks medūziukas, kad nors ir kalba lovytėje bet toks apsnūdęs. Taigi ir šiandien, po mankštelių, Jonukas pavalgo, paguli ramiai lovytėje, pasidairo, pakalba. O aš šalia rašau dienoraštį, o jis vis tyla, tyla, kol visai giliai užmiega.