85 Jonuko diena: stebina sūnelio stiprumas ir tvirtumas

Rugpjūčio 9 diena. Jonukui 85 diena. 2 mėnesiai ir 24 diena.

Ir šią naktį Jonukas kėlėsi dažniau. Tačiau jau nebestenėjo, tai galvoju, kad jam galbūt nelabai patinka vieta, kur mes miegame, nes yra pakankamai drėgna ir oras ne tas, kaip namuose. Na bet nieko baisaus, nes Jonukas keliasi kas 3 valandas, o ryte ir vėl yra džiugus ir laimingas.

Rytas mums prasideda nuo pusės septynių, o iki pusės devynių mes spėjame ir pasikalbėti, ir pasnausti, ir pagulėti, ir šiaip pažiūrėti vienas kitam į akis, kol tai bedarydami vėl pažadiname visus aplinkui. Nors tėveliai ir miega kitame kambaryje – Jonukas girdisi visur.

Rytas žada visai neblogą dieną. Papusryčiavę traukiame prie jūros, nes juk paskutinė atostogų diena prie jūros – kaip greitai prabėgo šios kelios dienos. Reikia būtinai išnaudoti buvimą čia ir gerą orą, kuris nusimato šiandien saulėtas.

Pavėsyje visai vėsu, nes per kelias lietingas dienas spėjo atšalti, bet va saulėje tai tikrai karšta. Kol ateiname iki kopų, esame visi su megztukais, o kopose neįmanoma būti nuo karščio. Daug žmonių deginasi. Jonukas pavėsiukyje snaudžia, o mes su tėveliais deginamės ir kalbamės.

Pasibuve prie jūros keletą valandų traukiame į apartamentus pietauti, o tuo metu prasideda ir lietus. Džiaugiamės, kad paskutinę atostogų dieną oras mums nepagailėjo saulės.

Papietavę ir sulaukę lietaus pabaigos, vėl keliaujame su Jonuku pasivaikščioti po Palangą, kaip aš sakau, į kitus pažiūrėti ir save parodyti. Basanavičiaus gatvė pilna žmonių, Palanga ir vėl atsigavusi. Jonukas vėl miega ir nemato viso to Palangos „grožio“ :) Juokauju, ačiū dievui, ir nemato, kam jam to reikia, bet pasivaikščiojimas pavyksta...

Po kelių dienų Palangoje jaučiu visus pėdų raumenis. Jau seniai tiek daug nevaikščiojau.

Grįžę kepame mėsytę, vakarieniaujame ir mėgaujamės paskutinėmis atostogų akimirkomis.

Jonukas jomis irgi mėgaujasi, daug bendrauja su mumis ir daug juokiasi. Labai stebina mane jo stiprumas ir tvirtumas, jau ir vartosi po truputėlį pats, jau prisitraukimus daro ir taip makaluojasi kojytėmis ir rankytėm, viena ranka nulaikyti kartais jau tampa sunku, o pasipriešinti jo kojytėms ar rankytėms reikia įdėti pastangų. Ot stipruolis auga.

Mažiukas Palangoje miegojo tiesiog nuostabiai, svarbiausia išlįsti į pušynėlį pasivaikščioti - ir parpia vyras nieko nematydamas. Labai tikiuosi, kad nors tik 5 dienos prie jūros, bet vis tiek jam duos šiek tiek stiprybės toliau augti stipriam ir ugdyti imunitetą šaltam sezonui.

Vakarą leidžiame viduje, nes vėsu lauke jau būti ir mažiukas pabendravęs keliauja į lovytę miegoti. Palieku jį ir vėl vieną ir jis ramiausiai per 10 minutėlių užmiega.