73 Jonuko diena: antrasis aplankymas Joniškio grafystėje
Liepos 28 diena. Jonukui 73 diena. 2 mėnesiai ir 12 diena.
Naktis vėl praėjo visai puikiai. Mažiukas užmigęs
tarp 21-22 valandos, kėlėsi apie 2 ir 5 val. trumpam užkąsti, o apie 7
valandą kaip visada žadinamės su daug krykštavimo ir gugavimo. Guli
Jonukas sau vienas lovytėje ir kalbasi. Juokiausi ir filmavau. Pagugavęs
vėl pats užsnūdo ir dar numigo iki 9 valandos. Puikus rytas :)
Nors ir esame sodyboje, šiandien nusprendžiame
prisijungti prie draugų suvažiavimo, nes viskas vyksta čia pat netoli,
Molėtuose. Vėl vykstame į Joniškio grafystę. Skubame iš ryto ruoštis,
nes žada karštą dieną ir nenorime važiuoti per pačius karščius, nors
važiuoti ir netoli, norime nuvykti dar prieš pietus.
Beje, karštis pavėsyje 9 valandą ryto jau 32
laipsniai, todėl bijau ir pagalvoti, kas bus vidurdienį. Pati sau
pavydžiu, kad esu gamtoje :) Taigi kadangi Joniškio grafystė mums
dvigubai arčiau nei Vilnius, netrunkame nuvykti.
Vyras su Delfiu iš karto prisijungia prie draugų ežere, o mes su Jonuku įsitaisome vieninteliame įmanomame pavėsyje po obelimi.
Grįžus visiems nuo ežero įsitaisome pavėsyje ir
kalbamės. Ačiū dievui, pučia šioks toks vėjukas, taigi visai nieko.
Jonukas miega kaip angeliukas, to nesitikėjau per tokius karščius, todėl
labai džiaugiuosi, o mes turime laiko pakalbėti su draugais, kaip kam
sekasi, juk mes su Jonuku atitrūkę šiek tiek nuo pasaulio su savo
džiaugsmais ir rūpesčiais.
O valgyti Jonukui išvis super, nes Joniškio
grafystėje yra senovinė troba, kurioje vasarą būna vėsu, netgi šalta,
taigi mes su Jonuku reguliariai, kas dvi valandas galime atsigaivinti.
Taigi, visą dieną Jonukas tik valgo ir miega. Na gerai, skiria šiek tiek
savo dėmesio ir aplinkui esantiems žmonėms. Mažiukas bendrauja kaip
niekada.
Draugės pasidžiaugia ir panešioja Jonuką, kiti draugai jį linksmina. Žodžiu, smagu.
Jau beveik įsitikinu, kad mažiukui baigaisi
problemos su pilvuku, nes jis beveik geros nuotaikos, labai daug
bendrauja su aplinkiniais, labai gerai valgo ir labai puikiai miega. Dar
prieš mėnesį būnant toje pačioje Joniškio grafystėje pamenu, kaip
nešiojome zirzeliuojantį Jonuką ant petuko ir raminome, ypač vakare. O
dabar džiaugsmas neišpasakytas.
Vakarop, kai šiek tiek atvėsta ir atsiranda daugiau
pavėsio draugai pasidaro pramogų: pirmiausia laistosi vandeniu, o
vėliau šaudo į taikinį. Vadinasi linksmybės gamtoje.
Pasižaidę kepame mėsytę, o Pukelio tėtis išrūko mums šviežios žuvies, taigi vakarienės skanumas - galima pirštus apsilaižyti.
Apie 21 valandą vykstame atgal į savo sodybą.
Jonukas šiek tiek pabūdrauja automobilyje ir užmiega, o grįžus užvalgo
ir apie 23 valandą jau kietai miega.
Komentarai
Rašyti komentarą