88 Jonuko diena: mokomės naujų mankštelių

Rugpjūčio 12 diena. Jonukui 88 diena. 2 mėnesiai ir 27 diena.

Jonukas miega gerai, keliasi porą kartų per naktį ir ryte dar pasnaudžiame iki 8 valandos. Rytas džiugus, nes sūnelis ir vėl daug bendrauja. Na kaip gali būti susiraukęs, kai turi tokį šnekorių šalia.

Ilgai lovoje neužsibūname ir skubame daryti mankštelių bei masažų, nes šiandien dar iki pietų turime sulaukti svečių. Šiandien ir vėl pas mus atvyksta akušerė Kristina apmokyti mus naujų pratimų Jonukui ir pasižiūrėti, kaip mums sekasi.

Pagaliau ir tėvelis paima Jonuką ir daro su juo pratimus. Visas įsitempęs, bet džiugu, kad parodė iniciatyvą tai daryti, nes aš jau jaučiu, kaip Jonukas su dienomis sunkėja ir man asmeniškai darosi sunku jį kilnoti, o vaikų jogos pratimams reikia jėgos, kad padarytum juos užtikrintai ir teisingai.

Laikyti kabantį Jonuką dar nesunku, bet jau siūbuoti su juo ir linguoti man sunkoka. Taigi pereiname į antrąjį lygį ir pradedame tikrus pratimus. Pradžioje tik pratinome vaikiuką kaboti ant rankyčių ir kojyčių, o dabar jau pasiūbuojame pakabinę ant rankyčių ir kojyčių, vėliau pakilojame už rankyčių ir kojyčių, stuburiuką ir juosmenį laviname.

Jonukas buvo visai susidomėjęs pratimais ir nepasitenkinimo ženklų nerodė, taigi, tikimės taip bus ir toliau. Akušerė Kristina prasitarė, kad siūbavimas kaip laikrodukas, laikant už kojyčių ar rankyčių, yra mėgstamiausias vaikučių pratimas ir labai gera jų raminimo priemonė. Žiūrėsime, kaip priims tai Jonukas.

Po pratimų parodymo pasikalbame su akušere mus dominančiais klausimais: apie piršto čiulpimą, apie kepurytės nešiojimą, kai šilta lauke, apie tai, kaip toliau lavinti ir užiminėti Jonuką. Nuo šiol duosime šaukštuką į rankas (vaikišką minkštąjį šaukštuką), kad pratintųsi laikyti kažką rankoje ir taikytų įsidėti į burną.

Šaukštukas, pasirodo, labai geras įrankis, nes minkšta jo dalis labai tinka mažiukams kramtyti ir taip pasikasyti dantenas, o vėliau jie greičiau išmoksta valgyti su šaukštuku. Nuo šiol žaisime su Jonuku ant grindų esančio lavinamojo kilimėlio, kad Jonukas galėtų drąsiai vartytis ir mokytųsi šliaužti, o ir mums bus ramiau, kad mažiukas nenukristų nuo kažkur aukščiau.

Taip pat buvau užmiršusi, bet nuo šiandien masažuosiu mažiukui dantenas prieš kiekvieną maitinimą, kad po truputėlį ruoštųsi dantukų dygimui. Va kiek daug Kristina priminė mums, ką po kursų buvome pamiršę. Taip pat Kristina patarė jau nuo dabar palikti karts nuo karto Jonuką nuogą lovelėje vieną, kad pradėtų tyrinėti save ir pažindintųsi su savimi. Taigi apmokyti ir nuraminti išlydime svečius, o mažiukas eina miegoti.

O mes skubame delioti lavinamąjį kilimėlį Jonukui ir norime kuo greičiau išbandyti, kaip Jonukui jis patiks. Lavinamuoju kilimu susižavėję buvo ir visi mūsų gyvūnėliai.

Diena po Kristinos apsilankymo lekia labai ramiai. Po tiek kelionių ir atostogų niekur nevykstame, noriu, kad Jonukas ramiai pabūtų namuose.

Po pietų vyras su Jonuku ir vėl eina pasivaikščioti, o as šiaušiu į parduotuvę maisto, nes po trijų savaičių atostogų šaldytuve švilpia vėjai :)

Vakare maudome Jonuką ir jam tai labai patinka. Jau po tiek laiko galiu drąsiai patvirtinti, kad vandenukas yra Jonuko draugas ir jis pliuškenasi vandenuke labai noriai ir netgi kartais verkia, kai išimime jį iš vonelės.

Po maudynių mažiukas pavalgo ir vėl užmiega kaip angeliukas 22 valandą.