83 Jonuko diena: permainingi atostogų orai netrukdo Jonukui poilsiauti
Rugpjūčio 7 diena. Jonukui 83 diena. 2 mėnesiai ir 22 diena.
Naktis ir vėl puiki, manau, vakar buvo adaptacinė
naktis naujoje vietoje. Šiąnakt užmigęs pusė dešimtos vakaro, mažiukas
kėlėsi tik 2 valandą ir vėliau jau pusę septynių. Pusę septynių Jonukas,
aišku, žadintuvas ir savo krykštavimu bei kalbomis žadina visus
aplinkinius.
Aš, nenorėdama, kad visi keltųsi, pasiimu mažiuką
pas save į lovą ir mes tyliau bendraujame toliau. Oras, beje, naktį buvo
permainingas, vis pabusdavau nuo lietaus šniokštimo. Rytas irgi nieko
gero nežada, bent jau septintą ryto apsiniaukę ir niūru. Na tikiuosi,
kad išsigiedrės iki vėlesnio ryto.
Ir tikėjimas neapvilia. Kol visi susikeliame, kol pusryčiaujame -
išlenda ir sualutė, o mes skubame vėl ruoštis į pliažą. Aš su mama
lydžiu vyrus prie jūros, nes jie nori pasimaudyti bangose, kurios labai
didelės po audringos nakties. Maudytis, aišku, draudžiama, nes per
didelės bangos, bet kas tiems vyrams galvoje...
Galvoja, pasislėps nuo gelbėtojų, kurie tik ir skuba gainioti žmones
iš bangų. O mes su Jonuku ant kranto esame košiami vėjo. Jonukui, aišku,
gerai, jis po šilta anklodėle, vežimuko gilumoje, jo ten net vėjas
nepasiekia, todėl parpia sau į ūsą, o mes su mama mėgaujamės bangų
reginiu.
Bangos tikrai įspūdingos, mes patenkiname savo
norą, kaip ir vyrai, kurie lyg maži vaikai krykštauja, kad pavyko
pažaboti bangas :)
Į apartamentus grįžtame per pušyną, nusiperkame
visi ledų ir beeidami smaližiaujame, tačiau pradeda lynoti, todėl tenka
spartinti žingsnį. Vėlgi svarstome, kad tik nesubjurtų oras per
atostogas, nes kai vėsu, dar galima kentėti, apsirengi ir gerai, bet kai
lyja, negali kojos iš apartamentų žengti, o ne to mes prie jūros
vykome.
Nulijus vėl lenda saulė ir oras tikrai mums
nenuspėjamas. Tėvai su vyru vėl ruošiasi prie jūros, o aš su Jonuku
nusprendžiu tiesiog pasivaikščioti pajūriu, nelendant ant smėlio ir į
kopas. Pušynėlis tiesiog žavi: ramybė, ošianti jūra, grynas oras.
Jonukas miega kaip angeliukas. Prabunda, pasirąžo, ant kito šono ir vėl
miega. Pasaka.
Po gerų poros valandų grįžtant į apartamentus ir
likus gal kokiems 400 metrų, mus užklumpa netikėta ir nemenka liūtis ir
paskutinius metrus aš su vežimuku nebeeinu, o bėgu. Šiek tiek vežimuką
aplyja, mane irgi, bet viskas lyg ir gerai. Jonukas net nepabunda ir yra
sausut sausutėlis.
Tuo pačiu metu grįžta ir tėvai su vyru nuo jūros šlaput šlaputėliai. Uch, išbandymas vežimėliui buvo.
Kadangi lyja, sėdime pavėsinėje, valgome
šaltibarščius ir kalbamės, ką veiksime toliau, bet planuoti sunku, nes
oras keičiasi kas pusvalandį. Tuo pačiu bendraujame ir žaidžiame su
Jonuku.
Mes su vyru labai norime pasimatyti su draugais iš
Kauno, kurie irgi poilsiauja Palangoje, todėl nutariame juos pasikviesti
pas save į pavėsinę praleisti vakaro ir džiaugiamės, kad planas
pavyksta, nes vakare nors ir nelyja, vėjas stiprus, o pavėsinėje šviesu
ir jauku.
Kalbamės iki pat 24 valandos. Tame tarpe Jonukas dar pabunda užkąsti, bet šiaip miega kaip angeliukas.
Komentarai
Rašyti komentarą