82 Jonuko diena: puikus laikas Palangoje

Rugpjūčio 6 diena. Jonukui 82 diena. 2 mėnesiai ir 21 diena.

Ši naktis praėjo kitaip tiek man, tiek Jonukui. Aš visada naujoje vietoje prastai miegu, o Jonukas po ilgo laiko tarpo vėl kėlėsi kas 3 valandas. Kažkaip noriu galvoti, kad tai yra dėl to, kad nauja vieta, po ilgos kelionės, kambaryje šiek tiek drėgna ir nebuvo šilta miegoti. Žiūrėsime, kaip praeis kitos naktys.

Tačiau tokia aktyvi naktis visiškai netrukdo ryte keltis geros nuotaikos ir su krykštavimu. Mano tėveliai pagaliau pajuto, ką reiškia Jonukas "žadintuvas". Visi keliamės su šypsena ir visi iš karto puola bendrauti su Jonuku. Visi, panašu, atostogaus pagal Jonuko ritmą. Na bet ankstyvumas nėra blogai, nes turime visą ilgą dieną veikti, ką norime.

Papusryčiavę keliaujame pasivaikščioti ir suvalgyti ledų. Apeiname beveik visą Palangą. Pravežame Jonuką žymiąja Basanavičiaus gatve ir grįžtame į apartamentus pajūriu. Vyrai tuo metu jau žiūri krepšinį, o mažiukas snaudžia sau ir net nemano keltis pažiūrėti.

Po kreipšinio užkandame ir traukiame į paplūdimį. Oras visai neblogas, saulėta, kopose šilta, todėl visi nori pasideginti. Pabuvę kopose nusprendžiame, kad per karšta ir leidžiamės su Jonuku prie jūros, kad ir jis pakvėpuotų oru, o ne sėdėtų po krūmu tvankumoje. Čia, vietoje, ir vėl aš jį pamaitinu, o jis, nenorėdamas miegoti, grožisi jūra kartu su mumis.

Su mama einame pasivaikščioti pajūriu ir stebiu visus vaikučius, kurių, atrodo, milijonas čia prie jūros. Kaip aš jų anksčiau nepastebėjau? Vieni „suskrudę“, kiti visai mažiukai grūdinasi bangose, o aš užsisvajoju, kaip jau kitą vasarą mes dūksime prie jūros su Jonuku ir turkšimės bangose.

Nesuvokiama, kad tik už metų :)

Labai noriu maudytis, tačiau šiemet nedrįstu, kažkaip baisoka persišaldyti krūtinę. Pagriebs koks piktas vėjelis mane prie jūros ir bus „ate ate“ pienukui. Nežinau, ar baiminuosi be reikalo, ar ne, bet ši vasara greitai praeis, o atsigriebti galėsiu jau kitąmet. Aš be vandens galiu išgyventi, bet Jonukas be mano pienuko liktų labai nuskriaustas.

Grįžę nuo jūros kepame mėsytę ant laužo ir vakarieniaujame, kai mus užklumpa baisi lūtis su žaibais ir perkūnijomis. Gerai, kad turime pavėsinę su stogu, tai mums lietus nebaisus, tačiau griaustinis kažkaip nuveja mus į vidų. Nejauku lauke. Jonukui vsai netrukdo nei liūtys, nei griaustiniai.

Skaitome naujienas, kaip Klaipėdą nusiaubė audra ir labai tikimės, kad iki mūsų tokia neateis, nes vėjas vis kyla ir kyla.

Kadangi vakarą leidžiame viduje, darome maudynes Jonukui. Naujoje vietoj jos sekasi puikiai. Mažiukas turškiasi ir šypsosi. Nuo šiandien, kol dar šilti orai, pradėsiu naują grūdinimo procedūrą – po maudynių perliesiu Jonuką šiek tiek vėsesniu vandenuku, kad pratintųsi prie kontrastų. Mažiukas jau sustiprėjęs, todėl, manau, pat laikas tai daryti.

Po maudynių mažiukas iškart užmiega, tiesiog bevalgydamas.