91 Jonuko diena – pirmosios Jonuko Žolinės

Rugpjūčio 15 diena. Jonukui 91 diena. 2 menesiai ir 30 diena.

Taigi, naktis ir vėl kaip visada. Kėlėmės 2 kartus per naktį ir ryte dar šiek tiek pasnaudėme. Pabudęs 7 valandą ryto, Jonukas muistėsi muistėsi lovytėje, pabūdravo, pagulėjo ir jau pusė aštuonių kvietė mane prisijungti prie savo pokalbio. Taigi ir vėl pasėmiau jį į lovą - bendravome toliau. Aš budinausi, o mažiukas iš manęs juokėsi.

Šiandien, beje, aš vėl randu Jonuką lovytėje įstrižai ir daryk ką nori: įsikibęs į turėklus ir nepasileidžia, smagu jam matai. Reikia būtinai apsaugų į lovytę. Nieko nebus.

Šiandien Žolinės. Šventė – reiškia, laisva diena vyrui. Tą proga ruošiamės vykti aplankyti Jonuko prosenelių. Jonukas kaip užmiega 12 valandą automobilyje važiuojant į priekį, tai ir prabunda tik 16 valandą jau namuose. Spėju, net nesuprato, kad kažkur buvo, nes pamena tik kelią iki automobilio.

Pas prosenelius papietaujame, pabendraujame, gauname krūvą šviežių daržovių iš daržo, o vyras susitvarko automobilį. Oras puikus tą daryti. O Jonukas tai pučia į ūsą kaip reikiant. Prosenelė vis laukė laukė, kada Jonukas atsibus, kad paklausytų, kaip jis kalba, o jis sumąstė pamiegoti truputėlį ilgėliau šiandieną.

Delfis prisimena puikias dienas kaime, kai niekas nieko nesakydavo, galėjo lakstyti, kur tik nori ir kaip nori. Pastebime, kad po 3 savaičių visiškos laisvės šuo pasidarė naglokas, toks šiek tiek laukinis, todėl vėl po truputėlį iš kaimiečio darysime miestietį. Buvo taip gražiai išauklėtas, rafinuotas, o dabar šokinėja, laksto, urzgia, loja ir ko jis tik nedaro. Na bus darbelio.

Taigi diena taip ir pralekia gamtoje ir nieko neveikiant. Vakarop grįžtame namo ir laukiame svečiuose mano tėvelių. Jiems atvykus pavakarieniaujame ir pabendraujame - kas su Jonuku, kas tarpusavyje.

Išvykus svečiams, vykdome Jonuko maudynes, juk reikia būti švariems prieš rytojaus šventę. Jonukas mėgaujasi vandens procedūromis ir po jų 22 valandą, pavalgęs užmiega kaip angeliukas. Labanakt.