84 Jonuko diena: patys geriausi seneliai pasaulyje

Rugpjūčio 8 diena. Jonukui 84 diena. 2 mėnesiai ir 23 diena.

Šią naktį Jonukas kėlėsi dažniau ir šiek tiek naktį stenėjo, tai galvoju, kad jo pilvuką sudirginti galėjo tik šaltibarščiai, nes pasmaguriavau jais šiek tiek daugiau, nei visada. Pilvukas nors ir susitvarkęs, bet sureagavo į mano nedidelę nuodėmę. Miega mažiukas gerai, tik šiek tiek neramesnis tapo, todėl iš ryto miego šiek tiek trūksta, na bet ką padarysi. Pati kalta...

Ryte ir vėl bendraujame kaip visada. Nuo ankstyvo ryto ir visai nepanašu, kad Jonukui naktis buvo šiek tiek sunkesnė. Vėl visi keliasi pagal Jonuko ritmą, bet irgi nepanašu, kad būtų nepatenkinti.

Beje, kadangi Palangoje nėra galimybių ir sąlygų su Jonuku daryti mankštų, Jonukas irgi šiek tiek atostogauja ir tikimės, kad į ritmą grįšime, kai būsime jau namuose. Šiek tiek užsiimame su juo, kai keičiame sauskelnes ar kai šiaip bendraujame, bet ne taip kruopščiai.

Pastebime, kad mažiukas rodo labai didelį norą sėstis, tačiau kiek žinome, tai jam daryti per anksti, todėl neskatiname. Kai paimame už rankyčių, riečiasi ir prisitraukinėja, lenkia galvytę ir toks jausmas, kad paims ir atsisės, tačiau bijome sugadinti stuburiuką, todėl skatiname daugiau vartytis ir mokytis šliaužti.

Aišku, labai džiugu, kad mūsų vyras tvirtas ir kad šeimos vyrai tą tvirtybę tik didina užsiiminėdami su juo.

Pirmą dienos pusę, deja, lyja ir tenka sėdėti pavėsinėje, negalime išeiti niekur, tačiau mes su mama, kai tik nustoja lyti, ištaikome progą pasivaikščioti iki Palangos turgaus, nusipirkti šviežių vaisių ir žuvies.

Vyrus paliekame vienus ilsėtis. Grįžtame su krūva šviežios rūkytos žuvies ir ruošiame žuvies puotą, nes prisipirkome tiek, kad galima būtų dar vieną šeimą pamaitinti. Visko gi norėjosi paragauti, o vyrai ir toliau sau tinginiauja. Jonukas taip pat miega kaip angeliukas.

Vis dar lyja ir kol vyrai žiūri kreipšinį, mes su mama leidžiame laiką su Jonuku ir taip pat snaudžiame kartu su juo.

Nustojus lyti vėl visi skubame pasivaikščioti. Oras atvėsęs, todėl, manau, Jonukui patiks miegoti lauke. Keliaujame pušynėliu ir net aš užuodžiu kitokį orą, kuris net man plaučius pripildo jūros ir pušų kvapo.

Grįžus nuo jūros dar šiek tiek pabendraujame su Jonuku, o vėliau jis pavalgo ir migdosi vienas lovytėje. Tėveliai stebisi, ar tikrai jis užmigs, juk kalba jis ten ir makaluojasi. Tačiau pasimakalavęs kokių 10-15 minučių, jis jau ramiai miega.

P.S. Beje, taip gražu man stebėti, kaip seneliai užsiiminėja su Jonuku. Abu puikiai sutaria su mažiuku, visada su juo žaidžia, prižiūri, kai reikia, nešioja, lūliuoja, linksmina ir kalbasi. O ir Jonukas jau po truputėlį atpažįsta mano tėvelius ir šypsosi jiems, drąsiai būna su jais ilgesnį laiką.

Džiaugiuosi, kad Jonukas turi pačius geriausius senelius pasaulyje!