72 Jonuko diena: „Olimpinis plaukimas"
Liepos 27 diena. Jonukui 72 diena. 2 mėnesiai ir 11 diena.
Na tikrai karštis neišpasakytas. Miegojome prie
visiškai atidaryto lango ir po paklodėlėmis. Jonukas buvo užkotas lengvu
užklotėliu. Na bet nėra ko skųstis, vis tiek kaime geresnis oras per
karščius, nei mieste. Bet visgi naktis praėjo nuostabiai.
Ir vėl. Užmigęs apie 21 valandą, Jonukas kėlėsi 1
ir 5 valandą, taigi kas 4 valandas. Vėliau pabudęs pusę aštuonių
pilietis miegoti jau nebenorėjo ir žadino mane savo krykštavimu. Bet
mažiukas gudrus, pradeda krykštauti tyliai ir jei nesikeliu, tada
garsiau.
Diena lekia nepastebimai, nes Jonukas ir vėl miega
kaip angeliukas. Kai tik yra proga, Jonuką išvežame į lauką ir jis miega
pavėsyje.
Jaučiu, kaip grįžtam į pačią pradžią, kai mažiukas
tik valgydavo ir miegodavo, tik dabar dar prisideda ir šiek tiek
pabūdravimo ir pabendravimo. Bijau prisikalbėti, bet manau, pilvukas jau
visai visai beveik susitvarkė, todėl nusprendžiu mažinti vaistukų
davimą iki minimumo. Jau nebepamenu, kada Jonukas stenėjo, kada verkė ir
zirzė dėl pilvuko, kada raitėsi iš skausmo. „Purpsi“ pats - gražu net
klausytis.
Diena vėl lekia nieko ypatingo ir aktyvaus
neveikiant. Kol mažiukas miega, aš lauke budžiu prie jo ir dėl to
baisiai nesiskundžiu, nes geriau jau gamtoje, nei bute, o bute, aišku,
sugalvočiau dar milijoną darbų nuveikti.
Delfis visai siunta gerąja prasme. Laksto po žoles,
valgo jas, gainioja įsidrąsinęs kaimo gyvuliukus ir beveik mūsų
nebeklauso. Sakome, kad patapo kaimiečiu.
Buvome nusprendę Molėtuose būti savaitę, t.y. rytoj
jau vykti namo, tačiau per žinias išgirdome, kad Lietuvoje žada poryt
iki 33 laipsnių, todėl nusprendžiame atostogas čia pratęsti ir prabūti
tuos karščius gamtoje. Vyras skuba pasirūpinti maisteliu ilgesniam
laikui, o mes su Jonuku atsipalaiduojame, kad nereikės dar skubėti
krautis daiktų ir vykti namo.
Tuo pačiu nusprendžiame, kad reikia visgi Jonuką
išmaudyti. Buvome nepaėmę Jonuko vonelės, nes netilpo į automobilį ir
galvojome, kad savaitėlę nemaudysime mažiuko normaliai, o tik kiekvieną
dieną apiprausime, tačiau kai prasidėjo karščiai, o dar nusprendėme
likti, būtinai reikėjo mažiuką išmaudyti.
Pasiskolinome vyro dėdės vonelę žuvims, pasidėjome
virtuvėje ant stalo ir padarėme Jonukui „Olimpinį plaukimą“ :) Pavyko
geriau nei puikiai. Mažiukas atsigavo nuo vandenuko ir krykštavo bei
taškėsi.
Su vyru pastebime, kad mažiukas jau pats pradeda
stengtis apsiversti nuo pilvuko ant šono, nugarytės, nuo nugarytės ant
šoniuko ir vėl ant pilvo. Smagu žiūrėti. Per mankšteles mokome mažiuką
vartytis į abi puses, laviname reikiamus pojūčius ir raumenukus tam ir
laukiame su nekantrumu, kada pradės pats lengvai vartytis.
Šiandien ir vėl užmiegame apie 22 valandą. Man
dilema - ar žiūrėti Olimpines žaidynes, ar eiti miegoti, tačiau miegas
nugali, kadangi pastebiu, jei Jonukas nueina miegoti apie 21-22 valandą,
jis keliasi 6-7 val. ryto ir vėliau jau sunkiai kada užmiega. Taigi
nenoriu rizikuoti ir likti neišsimiegojusi.
Komentarai
Rašyti komentarą