72 Jonuko diena: „Olimpinis plaukimas"


Liepos 27 diena. Jonukui 72 diena. 2 mėnesiai ir 11 diena.

Na tikrai karštis neišpasakytas. Miegojome prie visiškai atidaryto lango ir po paklodėlėmis. Jonukas buvo užkotas lengvu užklotėliu. Na bet nėra ko skųstis, vis tiek kaime geresnis oras per karščius, nei mieste. Bet visgi naktis praėjo nuostabiai.

Ir vėl. Užmigęs apie 21 valandą, Jonukas kėlėsi 1 ir 5 valandą, taigi kas 4 valandas. Vėliau pabudęs pusę aštuonių pilietis miegoti jau nebenorėjo ir žadino mane savo krykštavimu. Bet mažiukas gudrus, pradeda krykštauti tyliai ir jei nesikeliu, tada garsiau. 

Diena lekia nepastebimai, nes Jonukas ir vėl miega kaip angeliukas. Kai tik yra proga, Jonuką išvežame į lauką ir jis miega pavėsyje.

Jaučiu, kaip grįžtam į pačią pradžią, kai mažiukas tik valgydavo ir miegodavo, tik dabar dar prisideda ir šiek tiek pabūdravimo ir pabendravimo. Bijau prisikalbėti, bet manau, pilvukas jau visai visai beveik susitvarkė, todėl nusprendžiu mažinti vaistukų davimą iki minimumo. Jau nebepamenu, kada Jonukas stenėjo, kada verkė ir zirzė dėl pilvuko, kada raitėsi iš skausmo. „Purpsi“ pats - gražu net klausytis.

Diena vėl lekia nieko ypatingo ir aktyvaus neveikiant. Kol mažiukas miega, aš lauke budžiu prie jo ir dėl to baisiai nesiskundžiu, nes geriau jau gamtoje, nei bute, o bute, aišku, sugalvočiau dar milijoną darbų nuveikti.

Delfis visai siunta gerąja prasme. Laksto po žoles, valgo jas, gainioja įsidrąsinęs kaimo gyvuliukus ir beveik mūsų nebeklauso. Sakome, kad patapo kaimiečiu.

Buvome nusprendę Molėtuose būti savaitę, t.y. rytoj jau vykti namo, tačiau per žinias išgirdome, kad Lietuvoje žada poryt iki 33 laipsnių, todėl nusprendžiame atostogas čia pratęsti ir prabūti tuos karščius gamtoje. Vyras skuba pasirūpinti maisteliu ilgesniam laikui, o mes su Jonuku atsipalaiduojame, kad nereikės dar skubėti krautis daiktų ir vykti namo.

Tuo pačiu nusprendžiame, kad reikia visgi Jonuką išmaudyti. Buvome nepaėmę Jonuko vonelės, nes netilpo į automobilį ir galvojome, kad savaitėlę nemaudysime mažiuko normaliai, o tik kiekvieną dieną apiprausime, tačiau kai prasidėjo karščiai, o dar nusprendėme likti, būtinai reikėjo mažiuką išmaudyti.

Pasiskolinome vyro dėdės vonelę žuvims, pasidėjome virtuvėje ant stalo ir padarėme Jonukui „Olimpinį plaukimą“ :) Pavyko geriau nei puikiai. Mažiukas atsigavo nuo vandenuko ir krykštavo bei taškėsi.

Su vyru pastebime, kad mažiukas jau pats pradeda stengtis apsiversti nuo pilvuko ant šono, nugarytės, nuo nugarytės ant šoniuko ir vėl ant pilvo. Smagu žiūrėti. Per mankšteles mokome mažiuką vartytis į abi puses, laviname reikiamus pojūčius ir raumenukus tam ir laukiame su nekantrumu, kada pradės pats lengvai vartytis.

Šiandien ir vėl užmiegame apie 22 valandą. Man dilema - ar žiūrėti Olimpines žaidynes, ar eiti miegoti, tačiau miegas nugali, kadangi pastebiu, jei Jonukas nueina miegoti apie 21-22 valandą, jis keliasi 6-7 val. ryto ir vėliau jau sunkiai kada užmiega. Taigi nenoriu rizikuoti ir likti neišsimiegojusi.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

"Tiuninguoti" čenakai arba Kiaulienos troškinys su perlinėmis kruopomis ir džiovintais grybais

Tobuliausi imbieriniai sausainiai

Tortas "Juodasis miškas" - užsakymas tėčio gimtadieniui