Džiaugsmo ieškojimas paprastuose dalykuose

Kad laikas lekia labai greitai pradedi pastebėti tik augindamas vaikus. Čia atrodo ką tik gimė, o va jau vaikšto, čia nekalbėjo, o čia jau čiauška nesustodamas, čia gyvenai sėsliai, o čia jau vaikas iškeliauja į darželį. Pamenu, koks jau didelis, bet kartu ir koks dar mažas man Jonas atrodė, kai prieš 4 metus iškeliavo į lopšelį. Pirmi draugai, pirmoji auklėtoja, pirmi pasirodymai scenoje, pirmi eilėraščiai ir jau žiūri, kad atėjote į paskutiniąją rugsėjo 1-osios šventę darželyje.  Žiūrėjau į savo tokį suaugusį vaiką ir paklausiau „ Kada tu spėjai taip užaugti? “, o jis be jokio jaudulio ir sureikšminimo atsakė „Aj, augau augau ir užaugau.“ . O aš ir nežinau ar labiau džiaugiuosi ar labiau liūdžiu. Kad didžiuojuosi savo vaiku iki begalybės, tai nereikia net minėti, tačiau liūdna, kad darželio etapas eina į pabaigą. Tas pabaigos kvapas niekada nėra labai džiugus. Nors kartu ir daug žadantis. Jonas jau kokius pusę metų man zirzė, kad nori į mokyklą, klausinėjo ką ten mokysis,

  Paskutiniu lašu šiandien tapo senas įrašas Facebook tinkle. Jei kas nesekate 4 vaikų tėčio Simono Urbono paskyros, labai rekomenduoju sekti. Nesiplečiant tik pasakysiu, kad jis vienas nedaugelio vyrų buvo išėjęs ilgųjų tėvystės atostogų , ir dalinosi tų atostogų patirtimi. Jis nuolat rašo apie sveiką vaikų mitybą valstybinėse įstaigose ir apie kasdienybę auginant vaikus. Jis man asmeniškai paneigia visus mitus, kuriuos skleidžia vyrai, kad jie nesupranta ir pagal prigimtį nepajėgūs suprasti savo žmonų ir tai beviltiškas reikalas. Pradėkim nuo to, kad aš turbūt atvesdinčiau į linčo teismą tą, kuris sugalvojo terminą motinystės/ tėvystės atostogos . Su kuo Jums asociuojasi žodis atostogos? Man tai pirmiausia su poilsiu. Tačiau vaiko auginimas poilsiu nekvepia ir tai pasakytų kiekvienas paauginęs mažamečius vaikus iki 2 metų ilgą ir pastovų laiką. Taigi ką daro šis žodžių junginys, nuolat šmėžuojantis žurnalų, televizijos, interneto, netgi įstatymų akiratyje jau neatmenu kiek