Jonukui 1 mėnuo ir 20 diena: bėgimas nuo kaitros į Trakus

Liepos 6 diena. Jonukui 1 mėnuo ir 20 diena.

Naktis praėjo visai puikiai. Kėliausi tik 2 kartus ir miegojome iki pusės vienuolikos. Valio. Jaučiuosi, kaip per ilgąjį savaitgalį. Ir mažiukas jaučiasi visai puikiai.

Rytas prasideda kaitra namuose. Oro namuose nėra, vėjas taip pat nepučia, karštis nepakeliamas. Žada labai labai karštą dieną. Jonukas namuose šiandien net be drabužėlių, tik su vienomis sauskelnėmis ir matome, kad miega neramiai, nes karšta. Mes su vyru galime atsigaivinti po vėsiu dušu, o kaip tokį karštį pakęsti mažiukui?

Kaip vaduotis nuo karščio namuose su tokiu kelių mėnėsių mažuliuku? Štai kokia man dilema šiandien. Lygi ir baisu daryti namuose skersvėjus, nors ir visiškai nesijaučiančius, kondicionieriaus (vėjelio) jungti irgi negaliu. Net gaila mažiuko...prakaitas ir jį muša. Vienintelė dalyką, ką darau, tai apvalau prakaitą vėsesniu vandenuku, kad nebūtų iššutimų per visas kūno raukšlytes.

Kiek domėjausi, kitas dienas karštis neslūgs, tai reikės sugalvoti, ką daryti tomis dienomis, kad mažiukas ”neištirptų”.

Po pietų, aprimus saulei, vykstame į Trakus pabūti šiek tiek gamtoje, kadangi pavėsyje lauke tikrai šiek tiek vėsiau, o ir oro yra žymiai daugiau nei namuose. Trakuose susitinkame su seniai nematytais draugais iš Kauno. Su jais susipažinome pernai Kretoje, kur mes šventėme savo medaus mėnesį, o jie - savo vestuvių metines.

Jie taip pat laukiasi stebuklėlio, todėl turėjome puikias temas pokalbiams. Aš turėjau progą prisiminti savo nėštumo laikotarpį. Labai smagiai praleidome laiką ir net nepastebėjome, kaip jis greitai lėkė.

Pirmą kartą Jonuką maitinau tiesiog gryname ore. Kaip ir keičiau sauskelnes. Kai taip šilta, nekilo net mintis lįsti į tvankų automobilį. Tiesiog ėjome pavėsiu, sustojome prie artimiausio suoliuko ir aš puikiai numalšinau mažiuko troškulį. Ir taip kelis kartus.

Apsigobus skraiste, aplinkiniai net nepastebėjo, kad aš maitinu, Jonuko tik kojytės kyšojo. Labai patogu - eini, prisėdi, pamaitini ir keliauji toliau :)

Taigi laikas lėkė nepastebimai, o mes kalbėjomės nesustodami ir net nepastebėjome, kaip prašnekėjome 5 valandas.

Vakarop šiek tiek atvėsta, bet vis tiek tvankuma jaučiasi. Prakaitas muša ir slegia kaitra prie žemės. Grįžtame namo apie 22 valandą, o namuose oro nerasta, todėl labai džiaugiamės, kad išvykome į gamtą ir Jonukas bent ten numigo puikiai.

Vakare išmaudome mažiuką, nes jį prakaitas taip pat muša ir jis labai puikiai vėl apie 23 valandą užmiega.