52 Jonuko diena: sužadėtuvių metinės Europos parke

Liepos 7 diena. Jonukui 1 mėnuo ir 21 diena, t.y. 52 dienos.

Jau įpusėjome savo pirmųjų 100 dienų.

Naktis praėjo puikiai. Kėliausi tik 2 kartus tarp 23 valandos vakaro ir 9 valandos ryto. Džiaugiuosi, kad grįžta ramios naktys į mūsų gyvenimą. Tikiuosi, ilgam. Tik tas karštis neleidžia iki galo ramiai miegoti, prakaitas muša, oro kambaryje trūksta. Bet ačiū Dievui, mažiukas miega ramiai, nors ir jam karšta (jaučiu koks šiltutis, kai valgo).

Diena vėl pasitinka labai tvankiu ir karštu rytu. Jei jau ryte nepakeliamai karšta, bijau pagalvot, kas bus po pietų. Temperatūra kambaryje muša rekordus (miegamajame siekia +30 laipsniu šilumos) ir mes jau nebeturime, kur dėtis.

Vėjo lauke nerasta, net medžiai nė kiek nelinguoja. O mes, tikrąją ta žodžio prasme, lydomės. Gelbėja tik vėsus dušas. Pirmąsias 5 minutes. Kaip būti su mažiuku tokioje temperatūroje? Net paimti ant rankų sunku mažiuką, nes tiek mes, tiek Jonukas pasidarome šlapi per kelias minutes. Prausiu ji vėsiu vandenuku kuo dažniau, bet matyti, kad jam irgi nepakeliamai karšta.

Džiaugiamės, kad bent jau miega pakankamai ramiai, kaip per tokį karštį.

Šiandien su vyru švenčiame sužadėtuvių metines. Lygiai prieš dvejus metus, liepos 7 dieną jis man pasipiršo. Norisi nors šiek tiek paminėti šią sukaktį ir tuo pačiu labai norisi išlįsti iš namų ir rasti nors šiek tiek gaivesnio oro, taigi, vyras pasiūlo visiems vykti į Europos parką.

Muziejus yra miške, todėl tenai tikrai turėtų būti daug pavėsio ir pakankamai gaivu.

Susipakuojame mažiuką ir Delfį ir šiek tiek po pietų, nurimus kaitriausiai saulei, traukiame į gamtą. Ir tikrai ten pasidaro žymiai lengviau. Įkvepiame gaivesnio oro ir džiaugiamės buvimu kartu. Mažiukas ramiai būdrauja, stebi aplinką, domisi ja ir bendrauja daug su mumis. O mes pasivaikštome, pasmaguriaujame desertu.

Mūsų šuniukas taip pat atsigauna miške, gali ir atvėsti (juk jam su kailiu išvis namuose kankynė) ir gali, aišku, išsilakstyti.

Aš ir vėl maitinu tiesiog gamtoje, nes tai velniškai patogu. Šiandien maitinu dažniau – kas valandą, pusantros. Labai bijau, kad Jonuko nekankintų troškulys per tokį karštį, o mažius atrodo labai patenkintas tokiu mano sprendimu ir labai godžiai valgo.

Taigi pasivaikščioję, grįždami namo, užsukame pas prosenelius, nes jie gyvena netoli Europos parko ir pavakarieniaujame. Toliau mėgaujamės gamta, nes nusileidus saulei ir atėjus vakarui atsiranda ir šiokia tokia vėsa.  Oras tampa visai pakenčiamas palyginti su diena.

Grįžtame į tvankius namus su viltimi, kas namuose bus jau šiek tiek atvėsę (išvažiuodama palikau atvirus langus) ir kad karštis netrukdys Jonukui užmigti. Tačiau grįžus namuose gaivumos nerasta, bet vėl, ačiū Dievui, mažiukas miega nuo 22 valandos ramiai. Ir panašu, kad pilvukas ir vėl pas jį ramus.

Nenoriu garsiai džiaugtis, bet panašu, kad pilvukas tikrai tvarkosi. Vis mažiau ir mažiau jis kankina Jonuką. Na vis dar stebime.

P.S. Visgi puiki diena.