55 -oji Jonuko diena:"grybukai" ir "purpt"

Liepos 10 -oji diena. Jonukui 1 mėnuo ir 24 diena arba 55 -oji diena.

Naktis pas prosenelę pralekia visai neblogai

Nepaisant to, kad mažiukas keliasi kas 2-3 valandas, tačiau rytas ateina visai nesunkiai. Jonukas tiesiog stena naktį daug, o aš viską girdžiu, bet kažkaip ryte esu pilna energijos, Jonukas panašu irgi.

Iš pat ryto visos su Jonuku išsiruošiame pasivaikščioti iki turgaus

Kelionė sekasi puikiai, nes iš ryto, oras ne toks karštas, bet saulutė maloniai lepina. Mažiukas visą kelią miega, o mes turime laiko pasikalbėti beeidamos. Miestukas mažas, nedaug žmonių, taigi mes labai patraukiame vietinių dėmesį, kadangi turbūt 3 moterys su vežimuku nėra labai dažnas reiškinys tame miestelyje. Beje, su vežimukais mamų aš taip pat nepastebėjau. Galbūt todėl, kad miestelyje nepritaikyta važinėti su vežimėliais? Na nežinau, bet visi į mus labai žiuri, kadangi vežame Jonuką pasikeisdamos :)

Grįždamos iš turgaus, dar aplankome giminaičius, kurie susipažina su Jonuku, atsikvepiame ir suvalgome ledų, o aš tuo pačiu pamaitinu Jonuką kelionei iki namų.

Grįžus, kartu su mama atliekame mankšteles Jonukui ir šį kartą prosenelė jau taip nesigąsdina kaip pirmąjį kartą, tik jai vistiek nepatinka, kaip mes elgiames su mažiuku, o mažius nusiteikęs bendrauti, tik krykštauja, pasakoja ir juokiasi.

Diena lekia pasakiškai

Jonukas ir miega, ir ramiai būdrauja, todėl turime laiko ir pavalgyti, ir pailsėti, ir pasibūti su mažiuku, ir pabendrauti. Žodžiu, tikros atostogos. Bent jau man. Kas mane džiugina labiausiai, tai, kad Jonukas pats ”purpsi” nuolatos. Taip ankščiau tikrai nebuvo. O ir matau, kad jaučiasi geriau, ne tiek daug stena, ne tiek daug zirzia, ne tiek daug raitosi, tiesiog taip lengvai, šiek tiek susikaupia ir ”purpt” .. Tiesiog džiuginantys garsai mano ausiai.

Namai pakvimpa pyragu

Mano mama su močiute nusprendžia kepti vadinamus ”Grybukus”, o aš prigulu su mažiuku pailsėti. Šiek tiek skauda galvą, todėl reikia ilsėtis daugiau, o kadangi mažiukas leidžia – tą ir darau.

Vakare pastebiu, kad Jonukas pradeda daugiau stenėti ir labai tikiuosi, kad tai nėra sunkios nakties pranašai.

Užmiegame vėl apie 23 valandą ir pakankamai lengvai, o aš skubu miegoti, kad rytoj vėl turėčiau jėgų.