Jonukui 1 mėnuo ir 12 diena: "Iš kur mums, mamoms, tiek ištvermės...?"

Birželio 28 diena. Jonukui 1 mėnuo ir 12 diena.

Šiandien rytas ir vėl prasideda anksti. Ramiai prasidėjusi naktis neatnešė ramaus ryto. Vakar mėtų arbata maudynių vonelėje taip pat ypatingo efekto neatnešė. Užmigęs labai lengvai, dar prieš 23 valandą, Jonukas jau pusę penkių ryto stena ir verkia, nes dėl pilvuko negali užmigti.

Aš nemiegu su juo. Nešioju ant petuko, kad būtų lengviau, darome mankštelės su kojytėmis, kad mažiukas „papurpsėtų“ ir taip nemiegame iki pat 6 valandos ryto, kol mažiukas pasituština ir jam pasidaro šiek tiek lengviau. Toliau pasnaudžiame tik apie valandėlę ir jau prieš aštuonias keliamės ir darome rytines procedūras su mankštelėmis ir masažu, nes mažiukas jau tikrai nebeužmigs.

Trečia rytą keltis anksčiau ir anksčiau (užvakar pusę šešių, vakar penktą, o šiandieną pusę penkių) darosi vis sunkiau ir sunkiau. Dieną užmigti man vis nesiseka, taigi tenkinuosi tik prigulimais, jei tik Jonukas snaudžia, bet šiandien jis vėl turi nemiegadienį. Daugiausia būdrauja ir nori bendrauti. Džiaugiuosi tik tuo, kad Jonukas neirzlus, tiesiog panašu, kad neima jo miegas ir viskas.

Kartais pagalvoju, iš kur mamoms tiek ištvermės. Juk logiškai galvojant, po tiek valandų miegant ir tokiu tempu gyvenant, seniai jau energija būtų pasibaigusi, o aš net nežinau iš kur, bet dienomis energijos atsiranda, o jei Jonukas nusišypso, tai išvis atrodo kalnus nuversčiau.

Mankšta šiandien sekasi puikiai, Jonukas visai išsibudina ir mėgaujasi masažu, o aš atsigaunu bendraudama su sūneliu. Pastebiu, kad rytais mankštintis mažiukui labiau patinka, o vakarais, jau būna per visą dieną pramankštintas, todėl per daug jau netrukdau jo.

Stengiuosi per kiekvieną sauskelnių keitimą padaryti bent jau keletą skirtingų mankštos pratimų, kad mažiukas nuolatos tvirtėtų.

Šiandien grįžus vyrui iš darbo keliauju į polikliniką pas savo gydytoją, nes juk praėjo 6 savaitės po gimdymo ir reikia pasitikrinti ar aš jau visiškai sugijau. Gydytoja patikrinusi mane, patvirtina, kad viskas jau sugiję ir su manimi viskas gerai, o išgirdusi, kokio svorio ir per kiek laiko pagimdžiau, palinki gimdyti ir gimdyti dar :)

Džiaugiuosi, kad viskas puiku, tik profilaktiškai pasitikrinsiu dar kraują.

Iš gydytojos visa šeima kartu su Delfiu vykstame pas vyro bendradarbę į sodą, pasibūti su vyro bendradarbiais. Vykstame iš miesto ir nors oras vėsus, manome, kad Jonukui po visų nemigo naktų ir nemiegadienių bus į naudą. Visi vyro bendradarbiai labai nekantravo susipažinti tiek su Delfiu, tiek su Jonuku, todėl pasitiko mus su dovanomis ir šypsenomis, o mano džiaugsmui, mažiukas numigo visas 3 valandas, kol mes ruošėme pikniką ir bendravome.

Delfis prisidūksta su vyro bendradarbės 3 metukų dukrele, o mes šiek tiek atsipalaiduojame ir paskanaujame šašlykų. Jonukas pavalgęs ir toliau snaudžia, todėl aš galiu ramiai atsikvėpti.

Grįžtant iš sodo, Jonukas užmiega kietai, o grįžus, pakeičiame sauskelnes ir mažius bevalgydamas tiesiog „sminga“ į miegus. Keistas jausmas – kartu džiaugiuosi, kad taip anksti mažiukas eina miegoti ir kad taip paprasta jį užmigdyti, tačiau kažkaip ir neramu, nes tokie lengvi vakarai dažniausiai nežada lengvų paryčių...

Ir atspėju...