54 -oji Jonuko diena: šokiruota prosenelė

Liepos 9 -oji diena. Jonukui - 1 mėnuo ir 23 diena arba kitaip sakant 54 -oji diena.

Naktis ir vėl praėjo tiesiog "super"

Ir nakvojimas pas senelius tam visai netrukdė. Nesudėjau Jonuko kelioninės lovelės, o tiesiog išskleidžiau savo senąją lovą, kuri dydžio kaip normali dvigulė lova ir puikiai su Jonuku tilpome joje. Visai patogu taip miegoti – akį pramerki ir matai mažiuką visame gražume. Reikės gal ir namuose taip pabandyti, bet reikėtų tada iškraustyti vyrą, kad tilptume :)

Jonukas kėlėsi tik 4 valandą o vėliau 7 valandą ryto. Taigi, galima sakyti, kad per visą miegą kėliausi vieną kartą, kadangi aš 7 valandą budinausi ruoštis vykti į kaimą. O Jonukas dar pamiega iki 9 valandos, todėl mes su mama turime sočiai laiko ir susiruošti ir išgerti kavos, arbatos.

Šiandien rytas gaivus

Pila kaip iš kibiro, o mes atsidariusios langą tiesiog kvėpuojame gaiviu oru. Vėjo lauke nėra, todėl vis dar neįpučia gaivaus oro į kambarį. Po tiek karštų dienų, tas gaivus oras atgaivina.

Susiruošę, apie 9 valandą traukiame kaimo link. Oras kelionei tiesiog puikus: nėra karšta, bet saulutė jau lenda iš besigiedrėjančių debesų. Vos sutalpiname Jonuko ir savo daiktus į mamos automobilį, kadangi jis mažesnis už vyro, tačiau mums pavyksta ir mes pradedame kelionę iš miesto.

Atvykus mus pasitinka Jonuko prosenelės šypsena

Nors ji ir matė Jonuką prieš maždaug dvi savaites, vistiek pastebi, kad mažius paaugo ir yra stiprus, sveikas kaip ridikas, ypač tada, kai pakėlė galvą pasisveikinti.

Kadangi anksti ryte nedarėme mankštelių, skubu suruošti vietą čia, kad galėtume atlikti savo privalomąją rytinę procedūrą. Mankštelė išgąsdina prosenelę ir ji tik aikčioja, kad mes sulaužysime vaiką, taip mankštindami. Na, bet tokios reakcijos ir tikėjausi. O kai dar paėmiau mažiuką ir pakabinau ore už kojų, tai net iš kambario išėjo, negalėjo žiūrėti. Šiek tiek šokiravome prosenelę su tokiais veiksmais, na bet teks jai šias mankšteles matyti kelias dienas, gal pripras ir gal pamatys naudą jų.

Mažiukas pas prosenelę miega puikiai. Kai atvažiavome, tik pavalgo ir miega, pavalgo ir vėl miega. Gal kad prosenelės namuose vėsiau, o gal šiaip miego diena jam pasitaikė.

Vakare išlendame pasivaikščioti po miestuką ir per šiek tiek daugiau nei valandą apeiname visą. Miestukas nėra labai didelis. Žmonių beveik nėra, automobiliai pravažiuoja vos keli, todėl ramybė neišpasakyta, palyginus su Vilniumi. Visą pasivaikščiojimą mažiukas pramiega ir grįžus taip pat. Na, angeliukas šiandien. O dar kai mama užsiiminėja su Jonuku tik jam prabudus, tai man kartais net nėra ką daryti.

Jonuko pilvelis tvarkosi akyse, nes mažiukas pats „purpsi“ nuolatos: ir valgydamas, ir miegodamas, ir mankštinamas, ir šiaip būdraudamas. Ir jaučiasi jis žymiai geriau ir neraito jo pilvuko skausmai. Dėl to labiausiai džiaugiuosi.

Prieš miegą mažiukas daug bendrauja tiek su močiute, tiek su prosenele, o apie 23 valandą nulūžta po valandėlės migdymo.

P.S. prosenelė mums skiria atskira kambarį, kur įkurdiname Jonuko lovelę ir įsikuriu aš pati. Panašu, kad Jonukas jaučiasi patogiai, nes vakare užmiega kaip angeliukas.