64 -oji Jonuko diena: nerimas

Liepos 19 diena. Jonukui 64 dienos. 2 mėnesiai ir 3 diena.

Naktis ir vėl tokia pati

Keliamės kas 2,5-3 valandas. Šiek tiek sunku Jonukui paryčiais, vis stena, stena ir niekaip negali išstenėti kažko, o tas kažkas neleidžia jam ramiai įmigti. Vėl pilvukas cirkus krečia ir ramiai gyventi vaikui neduoda. Nors ir „purpsim“ per kiekviena sauskelnių keitimą, net ir naktį, Jonukas vis tiek bando kažką išstenėti. Aišku, nesiskundžiam jau taip pilvuku, kaip pirmąjį mėnesį, tačiau viskas dar nėra taip puikiai, kaip norėtųsi.

Šiandien keliuosi ankščiau, apie 8 valandą, nes su Jonuku vėl vyksime į Santariškes ir noriu neskubėdama, kol Jonukas miega susiruošti, tačiau Jonukas irgi nemiega kartu su manimi, todėl ruošimasis būna greitas ir vikrus. Aišku, sutapimas, tiksliau pasakysiu „kaip visada“, Jonukas nulūžta kietai beveik prieš išeinant iš namų, kai reikia valgyti prieš išvykstant. Jau nebe pirmas kartas.

Taigi šiandien aplankysime kardiologą ir darysimės širdutės echoskopiją. Automobilyje vyrukas nulūžta ir pas gydytoją reikia šiek tiek pabudinti. Gydytoja sutinka mus labai šiltai, o patikrinusi Jonuką patikina, kad jokių įgimtų ydų ar patologijų pas Jonuką nėra, todėl nerimauti tikrai neverta. Sako girdinti vieną ūžesiuką širdelėje. Po pusės metų reikės atvykti pasitikrinti dar kartą, bet šiai dienai nerimauti tikrai nėra dėl ko. Gydytoja palinkėjo sėkmingai augti ir mes išsišiepę pajudėjome link namų.

Taigi, apsilankymai pas svarbiausius mums specialistus baigti, ir rezultatai netgi geresni nei puikūs, visi patvirtino, kad Jonukas sveikas kaip ridikas.

Vykstant namo, Jonukas aišku ir vėl užmiega, o atvykus namo prabunda ir vėl jam nemiegadienis beveik visą dieną. Jonukas šiandien neramesnis nei visada, daug muistosi, „makaluojasi“, nepatogios jokios pozicijos, toks jausmas, kad jaučiasi nesavas kažkodėl.

Na, aš užimu linksmintojo rolę ir visą dieną su juo bendrauju. Vakarop, nesulaukusi geresnio oro (visą diena keistai apsiniaukę, bet nelyja), bandau išlysti į lauką pasivaikščioti, galbūt vaikiukui bus geriau ir labai džiaugiuosi, nes lauke jis pagaliau pirmą kartą šiandien užmiega ir numinga gerą posmelį.

Mums bevaikštant vėl atvyksta aplankyti tėveliai. Pasidarome vakarienę, jie pažaidžia su Jonuku, o mažiukas tampa vis labiau ir labiau neramesnis, pradeda verkti.

Nepadeda nei dažnesnis maitinimas, nei nešiojimas, nei  kalbinimas, nei lingavimas, nei čiulptukas. Ko mes tik nebandome šiandien. Pirmą kartą jaučiamės sutrikę, nes mažiukas taip graudžiai verkia, kaip ankščiau neverkdavo. Pirma mintis atėjusi į galvą – vėl pilvuko problemos, bet pastebiu, kad mažiukas nei stena, nei raitosi, na, nėra tų tradicinių požymių. Taip pat prisiminiau apie skaitytus ir girdėtus vaikučių nerimo laikotarpius, ir kaip tik antrasis pasireiškia 6-8 savaitę. Stengiamės visaip raminti mažiuką ir visaip šokinėti aplink jį, kad tik neverktų. Net nežinau.