Jonukui 1 mėnuo ir 15 diena: audra ir pirmosios braškės žiemai

Liepos 1 -oji diena. Jonukui - 1 mėnuo ir 15 diena.

Oj, naktis naktelė. Daugiau tokių su Jonuku nebenorime. Kaip užmigo Jonukas pusę dvyliktos naktį, taip ir prabudinėjo kas pusantros valandos. Vis stenėjo ir vis pilvukas prabudindavo mūsų mažiuką. Tada kai prabusdavo, darydavau mankšteles su kojytėmis, kol mažiukas “papurpsėdavo” ir vėl ramiai bevalgydamas užmigdavo. Ir taip visą naktį. Kelis kartus bemaitindama užmigau kartu su Jonuku, ir iki savo lovytės jis nenukeliaudavo.

Ryte šiek tiek skauda galvą, bet paryčiais Jonukas visai “išsipurpsi” ir nurimsta, tiek emociškai, tiek miego prasme, dar nusnaudžiame kelias valandėles.

Na, bet rytas išaušo, pakankamai tvankus, o su juo ir nauja diena, vėl su rytinėmis procedūromis, per kurias mažiukas galutinai “papurpsi” ir guguodamas, bei krykštaudamas mankštinasi. Kaip smagu su juo užsiiminėti.

Po mankštelių, Jonukas visai ramus, būdrauja ir domisi aplinka ir labai nori bendrauti su mama ir tėčiu. Mažiukas šiandien labai daug šypsosi ir yra labai komunikabilus.

Tačiau dėl to, kad nemiega, nesijaudiname, nes tuoj pat neužilgo vykstame pas prosenelius, kur jau tikrai žinome, kad gamtoje Jonukas numigs, mažiausiai 3 valandas. O pas prosenelius vykstame aišku aplankyti (juk jie pasiilgsta proanūkio) ir pasiimti galybės braškių, kurias šaldysime žiemai.

Važiuojant mažius užmiega mašinoje ir nuvažiavus parpia dar apie valandėlę, kai tvankuma gena mus į vidų. Na, ir oras... Net kvėpuoti lauke sunku. O viduje Jonukas būdrauja, bendrauja su savo žaislais ir aplinkiniais.

Nuo šiol pas mažiuką vežimėlyje nuolatos stengiamės apgyvendinti spalvotų žaisliukų, kad turėtų ką veikti, kai prabunda. Aišku, tie žaisliukai jam įdomūs 5 ar 10 minučių daugiausiai, nes kol kas įdomiausi žaisliukai jam mamos balsas ir tėčio nosis.

Iš prosenelių vykstame pas mano tėvelius, nuvežame braškes, ir mes su Jonuku pasisvečiuojame ilgėliau. Važiuojant mus užklumpa audra, pliaupia kaip iš kibiro ir už automobilio lango nieko nematyti, žaibuoja ir griaudi, bet Jonukas įsistebeilijęs į langą, net nereaguoja į garsus. Nežinau, ar dėl to, kad nulyja ir atvėsta, ar todėl, kad mažai miego, pas mano tėvelius Jonukas užminga daugiau nei trim valandom, o po jų bevalgydamas ir vėl užmiega.

Atsivežame namučio mažiuką visą „lūžusį“ ir tikimės, kad prasidėjusi audra su baisiais žaibais ir perkūnijomis jo nepažadins, o tik atneš gaivumą, kurios kambaryje taip trūksta.