Jonukui 1 mėnuo ir 7 diena: Švenčiame pirmąsias Jonuko JONINES!

Birželio 23 diena. Jonukui 1 mėnuo ir 7 diena.

Praeitą naktį vyras bando planą chuliganą, kuris turėtų leisti man išsimiegoti ir daugiau pailsėti. Jis nusprendžia keltis visus kartus naktį prie Jonuko, o man paduoti tik pamaitinti, kad aš nesibudinčiau.

Bet, deja, šis planas pasmerktas žlugti, kadangi aš bet kokiu atveju pabundu ir netgi dar greičiau nei vyras, kai Jonukas pravirksta ar budinasi, taigi ne tik aš neišmiegu, bet dar ir vyras. Deja, šis planas man pamiegoti daugiau nepadeda. Bet ačiū vyrui už pastangas.

Šis rytas žada visai neblogą dieną Jonukui, juk artėja Joninių naktis ir šiandien švęsime pirmąsias Jonuko Jonines. Tik oras už lango nedžiugina ir labai tikimės, kad išlįs saulutė.

Apie pietus pas mus svečiuose apsilanko akušerė Kristina, su kuria susipažinome R. Šemetos nėščiųjų kursuose. Kristina norinčioms šeimoms rodo, kaip daryti masažą ir mankštinti mažiuką, taip pat moko, kaip nardyti su vaikučiu ir duoda labai daug naudingų patarimų dėl vaikiuko priežiūros.

Po kursų mes su vyru nusprendėme, kad būtinai mankštinsime vaikiuką jau nuo pat pirmo mėnesiuko, kad būtų stiprus, sveikas ir teisingai vystytųsi. Norisi, kad vaikiukas nepamirštų įgimtų refleksų, nes pasirodo, jie tiek gimdami atsineša daug, o nelavinami pamiršta ir vėl turi viską mokytis iš naujo, pavydžiui, vaikščiojimo refleksas, nardymas, šliaužimas ir panašiai.

Taip pat mums labai patiko vadinama vaikų joga (Baby joga). Aišku, ne visiems silpnų nervų teveliams ji patinka, tačiau girdėjome labai daug puikių atsiliepimų apie ją iš pažįstamų, kurie mankština vaikiukus ir per kursus matėme gyvus pavydžius vaikų, užsiimančių joga ir mankštomis.

Netikėjome, kad jie yra tokio amžiaus, kaip sako, nes pagal vystymąsi, lankstumą ir sveiką išvaizdą atrodė žymiai vyresni.

Taigi susitikimas pralėkė labai greitai ir pasimokėme labai daug mankštos pratimų, kuriuos rekomenduojama atlikti bent du kartus į dieną. Man labai patinka, nes turėsime, ką su Jonuku veikti, kai jis nuspręs nemiegoti.

Kol kas nardyti dar nesimokėme, bet kad vaikiukas nebijotų vandenuko, patarė per kiekvienas maudynes daryti ”lietutį”, t.y. kai vaikiukas ant pilvuko vonelėje, pasakyti, kad ”Ateina lietutis” ir užpilti ant galvytės vandenuko gerą saują, kad tekėtų ant veiduko. Pastebėjome, kad mažiukui jau buvo pradėję nepatikti vanduo ant veiduko. ”Lietutis” pratina vaikiukus nebijoti vandens.

Taigi susitikimas praeina labai smagiai, tuo labiau, kad Jonukui visai patinka ir jis įsistebeilijęs į Kristiną daro viską, ką ji tik nori.

Po mankštelių, pasikrovę geros energijos ir naujų minčių, keliaujame pas prosenelius, kur turi susirinkti visa šeima švęsti Joninių. Gamtoje mažiukas numinga virš 4 valandų ir dėl to laaabai džiaugiuosi, nes paskutinu metu jam nepavyksta giliai numigti dienos metu ir vis tęsiasi nemiegadieniai.

Jonukas gauna pirmąjį savo Joninių vainiką nuo senelių.

Aišku, dar gauna ir kitų dovanėlių ir nuo senelių bei prosenelių. Taigi kokia šventė be dovanų? Kažkas sakė, kad kol vaikiukas mažiukas, Joninės daugiau šventė tėvams, o kai jau paauga, bus šventė ir Jonui. Gal ir tiesa, nes jaučiamės, kaip didžiausią šventę švęsdami.

Pasikepame mėsytės, pabendraujame ir tik apie 22 valandą parsirandame namo visai ”nulūžę” nuo įspūdžių.

Kupini jų neužmiegame dar iki 1 valandos nakties. Aš asmeniškai jaučiuosi labai pavargusi. Turbūt nuo prasto miego, nuo šurmulio, nuo daug žmonių ir norisi tik miegoti. Panašu, Jonukas irgi jaučiasi pavargęs, nes naktį ilsimės visai neblogai.