26 Jonuko diena: Puiki diena pas senelius

Birželio 10 diena. Jonukui 26 diena.

Taigi, naktis naujoje vietoje praėjo puikiai. Valio. Jonukas miegojo ramiai savo kelioninėje lovelėje. Išbandymas pavyko. Tėvelių katinukas kiekvieną rytą kniaukdavo prie durų, o šį kartą visų nuostabai tylėjo ir neišleido nė garso.

Kadangi anksti pabudo mama, aš užmigdžiusi Jonuką nuo 8 valandos ryto irgi nemiegojau, kad galėčiau pabendrauti ir išgerti rytinės arbatos. Kadangi Jonukas užmigo bevalgydamas, palikau jį miegoti savo lovoje, kur jis jautėsi tikrai puikiai.

Apie pietus tėtis mus su mama išleido po parduotuves, kol Jonukas miegojo. Po ilgo laiko atsipūčiau ir prisiminiau, ką tai reiškia. Pripirkome gėrybių ne tik sau, bet ir mažiukui.

Vėliau grįžus, mes su mama išleidome tėtį pasivažinėti dviračiu, o pačios įsikinkiusios vežimuką išėjome pasivaikščioti. Juk oras puikiai migdo Jonuką. O šiandien oras puikus ir netgi spėjau šiek tiek nudegti.

Visą dieną Jonukas miega visai neblogai. Po lauko, aišku, miega ilgiausiai. Valgo tai pat puikiai. Netgi persivalgo.

Po ilgo laiko vakar ir šiandien paragavau trešnių ir braškių. Mėgstu šias uogas nežmoniškai ir labai tikėjausi, kad Jonukas jas irgi toleruos. Panašu, kad Jonukui jos irgi patinka. Džiaugiuosi, kad nereikės jų atsisakyti per patį sezoną.

Pradedu mažiau pergyventi dėl savo valgomo maisto, tiesiog daugiau stebiu mažiuką ir po truputėlį bandau įvesti naujus produktus į savo racioną. Labai sunku atlaikyti spaudimą ir patarimus iš aplinkos dėl mano valgomo maisto. Suprantu, kad visi pataria iš patirties, tačiau tiek visos mamos skirtingos, tiek visi vaikiukai skirtingi ir kategoriškumams čia ne vieta. 

Manau, neprotinga žindant laikytis tik košių ir sriubų dietos, kaip ir valgyti viską kilogramais, tačiau kiekviena mama turi atrasti, kas jai ir jos mažiukui yra geriausia.

Vakar vakaras ir šiandien diena man tikras atsipalaidavimas, nes tėveliai leido šiek tiek atsipūsti ir, kai reikėjo, visada puikiai užiminėdavo Jonuką. Ačiū Jiems.

Taigi, pirmoji nakvynė svetur ir viešnagė pas senelius patiko, o ir seneliai pagaliau turėjo galimybę ilgiau pabūti su anūkėliu, nežiūrėdami į laikrodį, kada reikės važiuoti namo.

Vakarop atvažiavo vyras mūsų pasiimti ir tik apie 21 valandą grįžome namo. Bevažiuojant sūnelis vėl užmiega ir tikėkimės, kad likusio vakaro be miego nebus...