1 mėnuo ir 4 diena: Jonukui 5 savaitės - vykstame į kaimą

Birželio 20 diena. Jonukui 1 mėnuo ir 4 dienos arba 5 savaitės.

Šiandien mes ankstyvi, nes šiandien vėl laukia aktyvi diena – Jonuko kelionė į kaimą, pas kitus prodiedukus, t.y. mano tėvų gimtajį kaimą, kaimą, kuriame prabėgo mano vaikystė ir kuriame, galima sakyti, aš užaugau. Svarbiausia misija šiandien Jonuką supažindinti su 2 probobutėm ir prodieduku.

Aš budinuosi jau prieš aštuonias, kol Jonukas dar miega. Mažiukas paryčiais pasituština ir apie 6 valandą ryto užmiega ramiu ir giliu miegu, todėl spėju, kad iki 8-9 valandos drąsiai turėtų miegoti, todėl turėsiu laiko susiruošti, kol atvyks mano mama, su kuria ir vyksime į kaimą.

Kelionė visgi laukia netrumpa ir pirmoji tokia ilga Jonukui. 86 kilometrai kelio, t.y. važiuosime šiek tiek daugiau valandos, todėl suktis reikia minutės tikslumu ir viską apskaičiuoti, kad Jonukas kelionę pramiegotų.

Kelionė automobiliu puiki, todėl kad rytas, todėl, kad nekaršta, todėl kad rytinė saulė džiugina, todėl kad kompanija smagi ir kol Jonukas „pučia į ūsą“, mes su mama turime marias laiko pasikalbėti (kai išsikrausčiau iš tėvų namų, tie pokalbiai tapo kitokie ir kartais atrodo, kad kalbėtum ir kalbėtum iki paryčių).

Taigi pasiekę tikslą, pirmiausia užsukame pas pirmuosius prodiedukus į kaimą. Jie nežinojo, kad atvažiuosime ir jiems tai buvo tikrų tikriausia staigmena.

Probobutė neatsidžiaugia proanūkiu ir nesitraukia nuo vežimuko, stumdo, sūpuoja Jonuką. Taip pat kalbamės apie tai, kaip mums sekasi. Kol bendraujame, nuo laukų sugrįžta prodiedukas, kuris negali patikėti savo akimis, kad mato proanūkį. Žodžiu, staigmena pavyko! Valio!

Tuo pačiu metu susipažinti su Jonuku atvyksta ir teta, kadangi gyvena miestelyje netoli kaimo. Na Jonukas tikrai populiarus ir visi labai nori su juo susipažinti. O mažiukas, kaip išdidus ponaitis “parpia” sau gamtoje išsijuosęs ir jam truputėlį vienodai, kiek žmonių į jį žiūri. Aišku, gamta ir vėl daro savo: mažiukas išmiega daugiau nei tris valandas.

Pasisvečiavę kaime, vykstame pas kitą probobutę, kuri gyvena gretimame miestelyje. Ji žinojo, kad atvyksime ir jau buvo pasiruošusi stalą su vaišemis.

Jonukas išsimiegojęs jau norėjo bendrauti, tačiau probobutė pradžioje nedrįso paimti į rankas tokį mažutėlį, tačiau vėliau išdrįso. Jonukas būdravo visą viešnagės laiką, todėl visi pasidžiaugėme jo draugija. Jonukas moka suburti visą dėmesį sau.

Taigi ši viešnagių diena pralekia labai greitai. Malonūs dalykai visada pralekia labai greitai. Man buvo labai smagu po ilgo laiko pamatyti savo senelius (paskutinį kartą mačiausi kovo pradžioje, dar kai laukiausi), o tuo labiau, nuvežti stebuklėlį, kurio jie taip laukė.

Pajudame atgal į Vilnių jau visai vakarop. Jonukas vėl miega ir mes labai ramiai besikalbėdamos traukiame namo, pilnos malonių įspūdžių.

Grįžus, sūnelis pabunda ir zirzeliuoja ir matome, kad pilvukas pradėjo savo vakarinį darbą. Kaip visada keičiame sauskelnes, o po to valgome. Bevalgant, mažiukas padaro dovanelę į sauskelnes ir kažkaip pradeda zirzeliuoti.

Aš ir vėl pakeičiu sauskelnes, tęsiam valgymą ir mažiukas vėl padaro dovanelę po kelių minučių ir taip dar porą kartų, kol Jonukas nei valgyti nori, nei zirzia. Suprantame, kad tai gali būti tikrai į gera.

Bandome migdyti.