23 diena: Pirmas Jonuko vizitas į polikliniką ir į svečius

Birželio 7 diena. Jonukui 23 diena.

Naktis praėjo ramiai ir mieguistai. Sūnelis miegojo puikiai ir leido mums išsimiegoti.

O šiandien iš pat ryto, 10 valandą su Jonuku pirmą kartą keliavome į polikliniką pas savo pediatrę. Šio vizito laukėme su nekantrumu, nes pagaliau sužinosime, kiek sūnelis paaugo nuo gimimo. Ir ką Jūs manote? Dabar sveriame 4800 gramų, tai reiškia, kad nuo grįžimo namo, t.y. per 3 savaites pasunkėjome 900 gramų!

Valio! Vadinasi, augame sveiki ir stiprūs, man ramiau, nes žinau, jog sūnelis privalgo užtektinai, o aš turiu pienuoko užtektinai.

Bet mus nustebino sūnelio ūgis. Pamatavus – Jonuko ūgis buvo 54 cm. Taip taip, gimė mažiukas 60 cm, pamenate gerai! Tai reikštų, kad vaikas susitraukė. Net pasimetėme. Na padiskutavome su savo pediatre, kad ligoninėje per skubėjimą tikriausiai suklydo ir tikriausiai Jonukas gimė 50-52 cm.

Na, visko pasitaiko, visi esame žmonės ir klystame. Svarbiausia, kad ligoninėje pasirūpino Jonuku puikiai.

Taigi, pediatrė žymiai išsamiau patikrino mažiuką, nei pirmą kartą namuose, ir palaimino, kad viskas puiku, taip pat išrašė siuntimus pas okulistą, gastroenterologą, neurologą ir chirurgą, kad visi specialistai patikrintų, ar mažiukui viskas puiku.

Iš Jonuko nuotaikos sprendžiame, kad gydytoja jam patiko (pirmą kartą pramiegojo), nes elgėsi labai ramiai, tyrinėjo aplinką ir kažką labai pasakojo. Mums su tėčiu gydytoja šį kartą taip pat paliko žymiai geresnį įspūdį, todėl tikimės, kad taip bus ir toliau.

Po gydytojos, grįžus namo, mažius miegojo vėl puikiai. Užteko tik 10 minučių mašinoje ir mažiukas užmigo. Panašu, kad atrandame, kad sūnelį užmigdo, reikės dažniau važinėtis mašina.

Vėliau visą dieną sūnelis ir toliau neramiai būdravo. Na būdravome kartu ir mes.

Šiandien pirmą kartą Jonukas vyksta į svečius pas mūsų draugus. Kadangi jie gyvena šiek tiek už Vilniaus, manome, kad visai šeimai būtų į naudą: gamta Jonukui tikrai nepamaišys, o ir Delfiui pasilakstyti kur bus, o ir mums su tėčiu pabendrauti su kuo bus :)

Svečiuose būname apie 5 valandas ir visą laiką leidžiame lauke. Jonukas pirmą kartą lauke neramus, todėl nurimsta tik ant rankų arba petuko.

Taigi, per šį laiką sūnelis pamiega šiek tiek vežimuke,

šiek tiek ant mamos rankų,

o daugiausia ant tėčio petuko. Kaip aš sakiau, gal ir nieko, tėčiui šilta, Jonukui gerai ir visi patenkinti :)

Delfis išsidūksta ir vienas, ir su draugų sūneliu, kuriam dabar 1 metai ir 9 mėnesiai. Matome, kad jam to reikėjo.

Ne diena, o pasaka, visi pasitenkinti pilnai! Tuo pačiu labai tikimės, kad šitas ilgas buvimas lauke bus į naudą Jonuko nakties miegui.

P.S. Beje, vaistukai Colinox tikrai padeda. Man patinka, kaip sūnelis jaučiasi, kaip „purpsi“, kaip tuštinasi. Man patinka jų veikimas. Žiūrėsime ir toliau, bet kol kas savijauta džiuginanti.