1 mėnuo ir 3 dienos: Jonuko antrasis vizitas pas gydytoją

Birželio 19 diena. Jonukui 1 mėnuo ir 3 diena.

Naktis ir vėl sunki abiems su Jonuku. Sūneliui pusę nakties trukdo pilvukas, stena, raitosi, verkšlena, o aš budžiu prie mažiuko ir stengiuosi palengvinti jam skausmus, kad galėtų ir ramiai pavalgyti, ir ramiai pamiegoti nors kiek. Sunkiausia matyti, kad sūnelis norėdamas valgyti negali to padaryti, nes keli gurkšniai ir suriečia pilvuką, ir vėl keli gurkšniai ir suriečia.

Kaip keista, kad dieną lyg ir ramu, viskas gerai, vaistukai veikia puikiai, „purpsi“ mažiukas puikiai, o vat naktį jau nebe veikia niekas, tiesiog po kelių valandų stenėjimo, pats užmiega arba užsupu aš.

Toks jausmas, kad apsivertė viskas aukštyn kojomis. Anksčiau Jonukas stenėdavo ir nemiegodavo vakarais iki nakties, kol pasituštindavo ir ramiai užmigdavo, o dabar visą naktį stena iki ryto, kol ryte pasituština ir visą dieną ramiausiai miega.

Nežinau, ar čia tiesiog kelių dienų sutapimas, bet toks jausmas, kad diena su naktimi susimaišė ir šiandien suprantu, kad geriau mažiukas miegotų naktį, o būdrautų dieną. Nemiegojimas, net ir kelių valandų, veikia neigiamai mano energiją.

Šiandien lankomės pas chirurgą, kuris patikrina mažiuko klubus ir bendrą mažiuko sąnariukų stovį. Pataria šiek tiek pamankštinti kojų sąnariukus ir ateiti pasitikrinti 3 mėnesių amžiaus. Vėliau iš karto keliaujame pas savo pediatrę, kur vėl ilgai lauktas svėrimas ir matavimas.

Taigi per 1 mėnesį ir 3 dienas Jonukas priaugo 1300 gramų ir dabar sveria 5200 gramų. Tai reiškia, kad šiek tiek daugiau nei per savaitę mažiukas priaugo dar 400 gramų, o tai reiškia, kad mažiukas auga kaip ant mielių. Va iš kur tas sunkumas, bet aš labai džiaugiuosi. Per mėnesį paaugome ir 5 centimetrais ir dabar esame 55 centimetrų ūgio.

Pasikonsultuojame kitais neraminančiais klausimais ir man vėl nebepatinka gydytojos atsakymai, nes nieko konkretaus į klausimus neatsako, pavyzdžiui, kodėl galėtų traiškanoti mažiuko akytė, kodėl pabėrė mažiuką, dėl ko tai galėtų būti. Gydytoja net nepažiūri į Jonuką ir iš karto siūlo vaistus.

Man kažkaip nepriimtina tai. Norėčiau su gydytoja pakalbėti ir nuspręsti kartu, dėl ko iškilo problema ir ar reikia vaistų. (Beje, šiandien ir vėl traiškanoja akytė).

Šiaip ne taip priverčiu gydytoją padiskutuoti su manimi, išklausinėdama visko (vėl turiu klausinėti pati pagal tai, ką skaičiau ir girdėjau) ir nusprendžiame šį kartą lašiukais padėti Jonuko akytei, o BioGaia bakterijas keisti kitomis, kadangi tų veikimo aš visai nepastebėjau.

Šiandien Jonukas antrą kartą skiepijamas privalomu Hepatito B skiepu. Skiepas skausmingas ir mažiukas pravirksta, na bet kam patiktų kentėti skausmą.

Nepaminėjau, kad šiandien pirmą kartą pas gydytojus keliaujame be tėčio. Džiaugiuosi, kad oras puikus, o poliklinika už 15 minučių kelio pėsčiomis. Didžiausia dilema - kaip nusinešti vežimą vienai, bet iššūkis pavyksta ir labai smagiai su Jonuku pasivaikščiojame pas gydytoja ir atgal.

Grįžus mažiukas šiek tiek pabūdrauja ir po pietų užmiega „popietuko“ ir taip visą dieną puikiai snaudžia, leisdamas man atsikvėpti.

Šiandien vakare sulaukiame svečių, gerų draugų Tomo ir Dovilės, kurie labai norėjo pamatyti ”projektą – Jonukas” (citata).

Jonukas gavo dovanų vienintelio ir nepakartojamo super herojaus Batman‘o kostiumą. Tėtis sakė, kad reikės parūpinti tik Batman‘omobilį. Ačiū, draugai.

Kadangi dėl skiepo Jonuko negalime migdyti lauke, bandome migdyti namuose ir mums pavyksta. Valio. Buvome vėl pamiršę, ką reiškia, mažiuką užmigdyti per pusvalandį ir paprastomis sąlygomis.

Paskutiniu metu tenka būti išradingiems. Tačiau sėkmingas užmigdymas negarantuoja nakties miego kokybės. Jonukas ir vėl daug stena, ir vėl budinasi kas pusantros valandos, vėl sunkiai miega, vėl nesituština ir vėl nepurpsi.

Bandome toliau išsiaiškinti, kodėl tos naktys tapo tokios sunkios...