19 Jonuko diena: nauji įspūdžiai ir nauji iššūkiai

Birželio 3 diena. Jonukui 19 diena

Šiandien Jonukas sveikino savo vienintelį ir mylimiausią tėvelį Tėvelio dienos proga (sveikinu ir aš). Ir labai norėjo, kad tėvelis visada žinotų, jog yra geriausias, todėl padovanojo štai tokią dovanėlę:

Panašu, kad naujieji vaistukai Sab Symplex veikia žymiai žymiai geriau nei Espumisan. Sūnelis „purpsi“ valgydamas, jau ir jam nebereikia dėti tiek daug pastangų dėl vieno vienintelio „purpt“. Vis dar taikome visas procedūras (pilvuko masažiuką, mankštelę su kojytėmis ir pagulėjimus ant pilvuko), tačiau jau mažiau, sūnelis net miegodamas leidžia įvairius mus džiuginančius garselius.

Kol kas labai dar padeda pabuvimas stačiomis ant petuko, tai leidžia ir rūgtelti, ir atpilti, ir nuraminti pilvuką prieš miegą.

Jau rodos nebepamenu, kai sūnelis taip ramiai žindo, nesimuistydamas ir nesiraitydamas iš skausmo. Palaima maitinti ir vėl grįžo. Sūnelis apsikabinęs mane godžiai valgo ir stebi, ką aš veikiu tuo metu.

Jonukas miega kaip angeliukas ir nuo vakar pietų, kai pradėjome duoti naujus vaistukus dar neverkė dėl pilvuko. Galime labai ramiai pakeisti sauskelnes, nes anksčiau tiesiog reikėdavo tai daryti labai greitai, nes skaudėdavo pilvuką ir mažiukas labai verkdavo ir spurdėdavo, todėl stengdavomės kuo greičiau maitinti, nes tik tai ramindavo, bent jau 5 minutėms.

Didžiausias pasiekimas ir mūsų džiaugsmas, kad po geros savaitės ar daugiau sūnelis pats pasituštino, be jokių varginančių mankštelių, verksmų ir nešiojimų, tiesiog labai paprastai ir ramiai. Žodžiu, didelis džiaugsmas namuose. Valio valio valio!

Dar niekada negalvojau, kad tiek gyvenime laimės man suteiks elementarus pasituštinimas. Žavus dalykas ta motinystė.

Šiandien atvyksta dar vieni svečiai – labai geri draugai Erika, Kristina, Justelis ir Antonas. Artimiausi draugai visą nėštumo periodą matė mane, domėjosi nėštumu ir su nekantrumu laukė Jonuko atkeliavimo į šį pasaulį, todėl kai tik davėme startą lankymui, tuoj pat užsirezervavo laiką.

Jonukas kaip tik nemiega, kai atvyksta svečiai, todėl su visais gali susipažinti ir pasisveikinti. Mes su tėčiu taip pat džiaugiamės, matydami savo draugus daugiau nei po dviejų savaičių nesimatymo. Laikas bekalbant lekia nepastebimai.

Tuo pačiu metu į svečius užsuka ir seneliai (mano tėveliai) ir man labai smagu pasveikinti ir savo tėvelį tėvelio dienos proga, o Jonukas – savo mylimiausią dieduką :) geriame arbatą su tortuku kol Jonas miega ir šnekučiuojamės apie ateities planus.

Šiaip paskaičiavus ši šventinė diena Jonukui ir vėl praeina be miego, ir aš vis dar nesuprantu kodėl?! Kas čia per nemiegadieniai prasidėjo? Jonukas sudėjus miega apie 3 valandas ir vakare, kai visi išeina, negali užmigti, vis stena ir zirzia. Aš nebesuprantu, kaip jis nepavargsta...nors panašu, kad vakar ejau jaučiasi pavarges ir dėl to pyksta.

Šiaip ne taip 23 valandą pavyksta sūnelį užsupti ir užmigdyti.

Nauji iššūkiai nėra blogai!