25 Jonuko diena: pirma nakvynė ne namuose

Birželio 9 diena. Jonukui 25 diena, t.y 3 savaitės ir 3 dienos.

Naktis buvo auksinė ir aš vėl išsimiegojau. Manau sūnelis jaučia, kada mamai reikia poilsio ir duoda man pamiegoti. Kelias dienas nemiga, o vėliau, kad pasikraučiau energijos, duoda poilsio.

Kėlėmės tik 2 kartus per visą naktį ir miegojome laaabai ramiai ir giliai. Abu. Jei bučiau nežadinusi, kaži ar būtų kėlęsis, bet aš pareigingai kiekvieną naktį keliu Jonuką keisti sauskelnes ir pamaitinti, kad ir miegantį.

Diena pasitiko irgi džiugiai, nes pirmiausia su vyru buvome išsimiegoję, o antra, šiandien laukė vėl pilna įspūdžių diena, kadangi šiandien ir vėl laukė ilgas pasibuvimas gamtoje. Nors Jonukas iki pat 15 valandos nesudėjo bluosto, mes žinojome, kad tą akimirką, kai pasodinsime jį į automobilį, nemiegelis tikrai baigsis.

Šiandien visa šeima (kartu su Delfiu) vykstame į Jonuko dėdės Ado (vyro brolio) gimtadienį, kuris vyks pas jį namuose, t.y. gamtoje. Valio! Kaip ir tikėjomės, Jonukas „nulūžta“ pajudėjus automobiliui ir, deja, pramiega visą gimtadienį. Svečiuose sekasi puikiai, mažiukas išmiega apie 3 valandas.

Mes turime laiko pabendrauti su svečiais ir atsipūsti,

Jonukas pasimėgauti gaiviu oru ir saule,

Delfis padūkti su dėdės Ado katinais.

Tik prieš pat išvažiuojant Jonukas pradžiugino svečius ir savo dėdę savo žvilgsniu ir šypsniu. Juk reikėjo prieš kelionę atgal pasistiprinti.

Visi svečiai labai stebėjosi, kad šiais laikais yra šeimų, kurios pavadina savo vaikus lietuviškais vardais. O mes šiuo vardu labai didžiuojamės. Mano vardų sąraše jis atsirado vienas pirmųjų, o vėliau juo užkrėčiau ir vyrą, o vėliau, jei ir sugalvodavome naujų vardų, vis grįždavome prie šio. Labai norėjome lietuviško, trumpo (kad niekas negalėtų sutrumpinti) ir derančio su pavarde vardo ir, manau, mums pavyko. Tikimės, kad Jonukas juo didžiuosis :)

Iš svečių mes su Jonuku pirmą kartą vykstame pas senelius (mano tėvus) į svečius su nakvyne. Kadangi vyras norėjo atsipalaiduoti ir susitikti su draugais, mes su Jonuku ta proga nusprendėme nelikti namuose taip pat ir aplankyti senelius, kurie pasiilgsta Jonuko kiekvieną dieną.

Kelionė atgal vėl užmigdo mažiuką ir jis pabunda tik atvykus. Jonuką pasitinka šviečiantys senelių veidai ir jų katinas Čipsas. Buvo labai įdomu pastebėti, kaip katinas reaguos į mažą vaiką ir labai tikėjomės, kad jo nereikės gainioti nuo Jonuko. Nors katinas ir pasiutęs, būnant Jonukui, kažkaip nurimo ir elgėsi labai atsargiai visuose namuose.

P.S Beje, katinas „privatizavo" Jonuko vežimo pirmą aukštą :)

Aš tą vakarą pailsėjau pas tėvus puikiai, nes gi seneliai pasiilgę Jonuko, užiminėjo jį visą vakarą labai puikiai. O kaip jau žinote, vakarai Jonukui visai ilgi.

Šiandien jis vėl nemiega nuo 19 iki 24 valandos. Su Jonuko užmigimu mes irgi baigiame savo pašnekesius, kaip senais gerais laikais ir keliaujame miegoti.