1 mėnuo ir 5 diena: Namuose atsidarė "šokių studija"

Birželio 21 diena. Jonukui 1 mėnuo ir 5 diena.

Po aktyvios vakar dienos kaime, šiandien nutariau leisti laiką namuose. Nesinori, kad Jonukas pervargtų nuo per didelio kiekio įspūdžių.

Naktelė praėjo sunkokai, Jonukas kėlėsi kas dvi valandas, daug stenėjo, taigi miegas ir vėl buvo daugiau budėjimo režime, nei ramus. Aš vis bandau atrasti priežastį, kodėl susimaišė diena su naktimi, gal dėl vaistukų poveikio, o gal dėl bakterijų poveikio, gal dėl suvalgyto mano maisto prieš miegą ir panašiai.

Na tikimės, kad naktis grįš į savo vėžes, o diena į savo.

Nors naktis ir buvo nerami, Jonukui šiandien nemiegadienis. Per visą dieną numinga apie 2 valandas sudėjus, o man pirmą kartą toks išbandymas, nes vyro jau nebėra šalia, taigi visą laiką Jonuką turiu užiminėti aš. Nuovargis jaučiasi, nes prisėsti turiu labai mažai laiko.

Šiaip taip ištaikau laiko užkasti, prisėsti prie kompiuterio parašyti dienoraštį, o visą kitą laiką čiūčiuoju, linguoju, nešioju, skraidau ir panašiai. Toks jausmas, kad namuose atsidarė šokių studija, nes su Jonuku ant petuko, sukuosi šokio žingsniuku po visus namus pasileidusi muziką. Ir man smagu, ir Jonukas užsisūpuoja.

Oras šiandien apgaulingas, vėsus ir vėjas žvarbus, taigi baiminuosi eiti į lauką. Bandau migdyti Jonuką atsidarius balkoną vežimuke, vis daugiau gaivaus oro ir vieną iš kelių kartų pavyksta šiek tiek užmigdyti mažiuką. Bent jau pusvalandžiui... :)

Šiandien į namus taip pat atkeliauja vaistukai Infacol, kuriuos taip pat norėjome pabandyti. Iki šiol labiausiai veikė Colinox ir iki šiol juos vartojome, nenustojome, taigi jei Infacol nepadės, naudosime ir toliau Colinox ir lauksime, kol pilvuko diegliai dings patys. Kartais jaučiuosi, kad vaikiukas tapo „bandomasis triušis“, visus vaistus bandome ant jo. Ech!

Gavome ir daugiau patarimų dėl dar kitų vaistukų, bet, manau, apsistosime ties Colinox, nes jau nebesinori bandyti daugiau, tuo labiau kad diegliukų 100 procentų niekas nepanaikins, juos tik sušvelnins. Duočiau premiją tam, kas išrastų būdą panaikinti diegliukus.

Beje, Jonukas pradeda vis daugiau ir daugiau „kalbėti“. Aišku, rišlia kalba to nepavadinsi, bet jis kalba visada, kai tik būna atsibudęs. Turi labai daug žodžių savo žodyne, susidedančių iš dviejų garsų. Labai smagu klausytis ir bandyti iššifruoti, ką mažiukas nori pasakyti.

O kai dar prijungia ir savo mimikas, tai mažų mažiausiai atrodo kaip mažas profesorius :) Labai dažnai mažiukas bendrauja su spalvomis ir ryškiais žaislais, taip pat su šviesa. Smagu stebėti, kaip pas tokį mažą žmogutį jau vystosi socialiniai įgūdžiai.