Jonukui 1 mėnuo: pirmasis tortas, žvakutė ir noras

Birželio 16 diena. Šiandien Jonukui 1 MĖNUO.

Šiandien švenčiame savo sūnelio pirmąją mažą, bet labai svarbią, sukaktį – 1 mėnesio gimtadienį. Atrodo, lyg gimdymas buvo vakar, o štai mes su mažiuku jau visas mėnesis.

Jaučiuosi nuostabiai. Iš pat pradžių tikėjausi, kad pirmasis mėnuo bus pats sunkiausias, tačiau jis visai nebuvo toks baisus, kaip įsivaizdavau. Labai bijojau, kaip jausiuos po gimdymo ir kad atsigavimas bus ilgas ir sunkus, tačiau ir tai nebeatrodė taip baisu ir viskas labai puikiai pavyko.

Supratau, koks jausmas būti tarp 4 sienų. Per šį mėnesį namuose buvau turbūt daugiau, nei per paskutinius pusę metų. Reikia prisitaikyti prie pokyčių ir tai nėra lengva, tačiau dėl mažiuko pasiaukoti verta.

Džiaugiuosi, kad nepabūgome ir su sūneliu daug kur važiuojame, ir daug žmonių lankome - tai man tikras prasiblaškymas ir kitokio oro įkvėpimas, manau, taip darysime ir toliau. O tai tikrai padės man priprasti prie pasikeitusio gyvenimo būdo.

Šiandien vėl vykstame susitikti su žmonėmis ir prasiblaškyti pas draugus į sodą, kur Jonukas vėl galėtų pabūti gamtoje. Kai kurie draugai užsiima sodo gražinimo darbais, kai kurie tiesiog ilsisi.

Mes su Jonuku irgi prisidedame prie besiilsinčių. Beje, Jonukas sudalyvavo aklame pasimatyme su 3 mėnesių mergaite June, taigi, tai buvo jam pirmasis pasimatymas su tokiu pat mažiuku kaip ir jis. 

Junė susidomėjimą Jonuku parodė, jai buvo labai įdomu, o vat Jonukui, panašu, kad dar anksti domėtis mergaitėmis :)

Pasikepėme šašlykų, pasidžiaugėme saulute, pabendravome iki soties, o Jonukas ir pamiega, ir pabendrauja su visomis „tetomis“, ir pasidžiaugia gamta. Smagu pamatyti draugus ir vėl.

Tik supranti, kad pati esi sulėtėjusiame tempe ir jau nebespėji sekti draugų aktyvaus gyvenimo.

Grįžus Jonuko laukia maudynės, kurios jam ir vėl patinka. Jau po tiek maudynių drįstu sakyti, kad vandenukas Jonukui tikrai patinka ir nebus priešas. Valio!

Po maudynių sveikiname Jonuką „mėnesiadienio“ proga ir uždegame pirmąją žvakutę ant torto. Kadangi abu su tėčiu puikiai žinome, koks Jonuko didžiausias ir vienintelis noras, už jį šį kartą žvakutę užpučiame mes.

O vakaras pasitinka visai ramiai. Jonukas nemiegiukas tik nuo 21 iki 23 valandos ir netgi tuo metu jis snaudžiantis ir ramus būdrauja, kol "nulūžta"...