Džiaugsmo ieškojimas paprastuose dalykuose

Birželio 24 diena. Jonukui 1 mėnuo ir 8 diena. Taigi, naktis praeina tikrai neblogai ir jaučiu, kad viskas grįžta į senas vėžes, kai miegam visi naktį, o būdraujam dieną. Toks variantas man geresnis, nes dieną man miegoti vis tiek nepavyksta. Taigi, šį rytą pirmą kartą darau mankštelę ir masažą Jonukui pati - jam labai patinka. Rytinės gražinimosi procedūros tapo ir sveikatinimosi, tad pailgėjo nuo pusvalandžio iki valandos. Man smagu užsiimti su Jonuku, ypatingai, kai mažiukas atrodo labai patenkintas, o aš jaučiuosi labai naudinga, nes prisidedu prie sūnelio lavinimo. Pasitenkinimas neišpasakytas :) Šiandien atvyksta seneliai į svečius. Išsiuntus vyrukus pasivaikščioti su Jonuku, mes su mama gaminame pietus, mergaitiškai kalbamės ir diskutuojame apie atostogas prie jūros. Labai norisi nuvežti Jonuką įkvėpti jūros prisotinto oro ir pailsėti kartu visai šeimai. Panašu, kad atostogos nusimato smagios. Beliko sulaukti rugpjūčio. Seneliai ir vėl labai dž

Birželio 23 diena. Jonukui 1 mėnuo ir 7 diena. Praeitą naktį vyras bando planą chuliganą, kuris turėtų leisti man išsimiegoti ir daugiau pailsėti. Jis nusprendžia keltis visus kartus naktį prie Jonuko, o man paduoti tik pamaitinti, kad aš nesibudinčiau. Bet, deja, šis planas pasmerktas žlugti, kadangi aš bet kokiu atveju pabundu ir netgi dar greičiau nei vyras, kai Jonukas pravirksta ar budinasi, taigi ne tik aš neišmiegu, bet dar ir vyras. Deja, šis planas man pamiegoti daugiau nepadeda. Bet ačiū vyrui už pastangas. Šis rytas žada visai neblogą dieną Jonukui, juk artėja Joninių naktis ir šiandien švęsime pirmąsias Jonuko Jonines. Tik oras už lango nedžiugina ir labai tikimės, kad išlįs saulutė. Apie pietus pas mus svečiuose apsilanko akušerė Kristina, su kuria susipažinome R. Šemetos nėščiųjų kursuose. Kristina norinčioms šeimoms rodo, kaip daryti masažą ir mankštinti mažiuką, taip pat moko, kaip nardyti su vaikučiu ir duoda labai daug naudingų patarimų dėl

Birželio 22 diena. Jonukui 1 menuo ir 6 diena. Šiandien man tikrų tikriausia šventė – Jonukas man nusišypso ir, manau, sąmoningai, nes aš ji kalbinu kalbinu, o jis pasižiūri protingomis akimis ir kai aš jam nusišypsau, jis man nusišypso atgal ir žiūri išsišiepęs. Ankščiau Jonukas taip pat šypsojosi, bet daugiau per miegus ar nevalingai, ką nors darydamas. Rytas stiesiog nuostabus. Dėl tokių akimirkų galiu nemigoti ir daugiau naktų. Reikia neprisikalbėti. Naktis irgi buvo džiugi, nes pagaliau grįžo ramios naktys, kaip buvo anksčiau, tiksliau, grįžo naktis, kai visi miega ramiai. Jonukas miega kietai, valgo ramiai, bevalgydamas užmiega, beveik nestena, išmiega po 3-4 valandas. Beje, vakare prieš miegą ir pasituštino. Jonukas pasitinka dieną ir nusprendžia nemiegoti šiandien. Vėlgi, atrodo, kas čia džiuginančio, bet aš džaiugiuosi ir vėl, nes geriau lai nemiega dienomis, o naktimis lai miega, kaip angeliukas. Mažiukas numinga gal apie porą valandų per visą di

Birželio 21 diena. Jonukui 1 mėnuo ir 5 diena. Po aktyvios vakar dienos kaime, šiandien nutariau leisti laiką namuose. Nesinori, kad Jonukas pervargtų nuo per didelio kiekio įspūdžių. Naktelė praėjo sunkokai, Jonukas kėlėsi kas dvi valandas, daug stenėjo, taigi miegas ir vėl buvo daugiau budėjimo režime, nei ramus. Aš vis bandau atrasti priežastį, kodėl susimaišė diena su naktimi, gal dėl vaistukų poveikio, o gal dėl bakterijų poveikio, gal dėl suvalgyto mano maisto prieš miegą ir panašiai. Na tikimės, kad naktis grįš į savo vėžes, o diena į savo. Nors naktis ir buvo nerami, Jonukui šiandien nemiegadienis. Per visą dieną numinga apie 2 valandas sudėjus, o man pirmą kartą toks išbandymas, nes vyro jau nebėra šalia, taigi visą laiką Jonuką turiu užiminėti aš. Nuovargis jaučiasi, nes prisėsti turiu labai mažai laiko. Šiaip taip ištaikau laiko užkasti, prisėsti prie kompiuterio parašyti dienoraštį, o visą kitą laiką čiūčiuoju, linguoju, nešioju,

Birželio 20 diena. Jonukui 1 mėnuo ir 4 dienos arba 5 savaitės. Šiandien mes ankstyvi, nes šiandien vėl laukia aktyvi diena – Jonuko kelionė į kaimą, pas kitus prodiedukus, t.y. mano tėvų gimtajį kaimą, kaimą, kuriame prabėgo mano vaikystė ir kuriame, galima sakyti, aš užaugau. Svarbiausia misija šiandien Jonuką supažindinti su 2 probobutėm ir prodieduku. Aš budinuosi jau prieš aštuonias, kol Jonukas dar miega. Mažiukas paryčiais pasituština ir apie 6 valandą ryto užmiega ramiu ir giliu miegu, todėl spėju, kad iki 8-9 valandos drąsiai turėtų miegoti, todėl turėsiu laiko susiruošti, kol atvyks mano mama, su kuria ir vyksime į kaimą. Kelionė visgi laukia netrumpa ir pirmoji tokia ilga Jonukui. 86 kilometrai kelio, t.y. važiuosime šiek tiek daugiau valandos, todėl suktis reikia minutės tikslumu ir viską apskaičiuoti, kad Jonukas kelionę pramiegotų. Kelionė automobiliu puiki, todėl kad rytas, todėl, kad nekaršta, todėl kad rytinė saulė džiugina, todėl ka

Birželio 19 diena. Jonukui 1 mėnuo ir 3 diena. Naktis ir vėl sunki abiems su Jonuku. Sūneliui pusę nakties trukdo pilvukas, stena, raitosi, verkšlena, o aš budžiu prie mažiuko ir stengiuosi palengvinti jam skausmus, kad galėtų ir ramiai pavalgyti, ir ramiai pamiegoti nors kiek. Sunkiausia matyti, kad sūnelis norėdamas valgyti negali to padaryti, nes keli gurkšniai ir suriečia pilvuką, ir vėl keli gurkšniai ir suriečia. Kaip keista, kad dieną lyg ir ramu, viskas gerai, vaistukai veikia puikiai, „purpsi“ mažiukas puikiai, o vat naktį jau nebe veikia niekas, tiesiog po kelių valandų stenėjimo, pats užmiega arba užsupu aš. Toks jausmas, kad apsivertė viskas aukštyn kojomis. Anksčiau Jonukas stenėdavo ir nemiegodavo vakarais iki nakties, kol pasituštindavo ir ramiai užmigdavo, o dabar visą naktį stena iki ryto, kol ryte pasituština ir visą dieną ramiausiai miega. Nežinau, ar čia tiesiog kelių dienų sutapimas, bet toks jausmas, kad diena su naktimi susimaišė ir šiand

Birželio 18 diena. Jonukui 1 mėnuo ir 2 diena. Šiandien ryte prabundu su vis dar skaudančia galva ir su nerimu, net negirdėjau, kaip vyrras išėjo į darbą, nes apie 6 valandą ryto migdžiau Jonuką ir vėliau „lūžau“ dar šiek tiek pamiegoti. Atsikėlėme su Jonuku šį rytą 8 valandą ir atlikomė visas rytines procedūras, kurios mums trunka net 40 minučių. Pirmoji diena namuose vienai laukta su dideliu nerimu. Kaip aš susitvarkysiu viena? Vyras tikrai puikiai padėjo man, bet jau tais momentais, kai norėdavau pavalgyti ar į dušą, arba tada, kai jau nebežinodavau, kaip sūnelį nuraminti, arba pavargdavau jį sūpuoti. Netgi kai norėdavau tiesiog paskaityti, vyras būdavo šalia. O kaip bus dabar? Tuo labiau, kad puikiai žinau, jog Jonukas mėgsta pateikti staigmenų, kaip sakau „kaip diena, taip naujiena“ :) Taigi, ir šiandien Jonukas pateikia staigmeną, kurios nesitikėjau. Malonią staigmeną. Mažiukas ramus kaip angeliukas. Miega daug, šiek tiek pabūdrauja, pabe

Birželio 17 diena. Jonukui 1 mėnuo ir 1 diena. Naktis po mėnesiadienio minėjimo pralekia visai neblogai, tik paryčiais užpuola stenėjimo priepuolis, kuriam praėjus dar abu pasnaudžiame. Po tokios intensyvios savaitės šiandien būname namuose ir ilsimės, kad Jonukas nepavargtų dėl per daug įspūdžių. Tėtis ruošiasi į darbą po mėnesio atostogų, o aš psichologiškai ruošiuosi minčiai, kad teks tvarkytis vienai ir kaip seksis. Prisipažinsiu – neramu. Pradedant kaip aš išsivešiu vežimą į lauką, kada pasidarysiu valgyti, ar spėsiu susitvarkyti, kaip migdysiu Jonuką viena ir baigiant, kaip nueisiu į dušą, juk baisu palikti mažiuką vieną. Visą dieną sūneliui „nemiegadienis“, todėl tėvelis pasisiūlo jį paprižiūrėti, nes pasiilgs, kai išeis į darbą, todėl sako norįs atsidžiaugti. O aš tuo pačiu galiu susitvarkyti krūvą reikalų: prasiskalbti, apsikuopti, padaryti valgyti ir panašiai. Artėjant vakarui matome, kad Jonukas jau pavargęs, nes juk nemiegojo v

Birželio 16 diena. Šiandien Jonukui 1 MĖNUO. Šiandien švenčiame savo sūnelio pirmąją mažą, bet labai svarbią, sukaktį – 1 mėnesio gimtadienį. Atrodo, lyg gimdymas buvo vakar, o štai mes su mažiuku jau visas mėnesis. Jaučiuosi nuostabiai. Iš pat pradžių tikėjausi, kad pirmasis mėnuo bus pats sunkiausias, tačiau jis visai nebuvo toks baisus, kaip įsivaizdavau. Labai bijojau, kaip jausiuos po gimdymo ir kad atsigavimas bus ilgas ir sunkus, tačiau ir tai nebeatrodė taip baisu ir viskas labai puikiai pavyko. Supratau, koks jausmas būti tarp 4 sienų. Per šį mėnesį namuose buvau turbūt daugiau, nei per paskutinius pusę metų. Reikia prisitaikyti prie pokyčių ir tai nėra lengva, tačiau dėl mažiuko pasiaukoti verta. Džiaugiuosi, kad nepabūgome ir su sūneliu daug kur važiuojame, ir daug žmonių lankome - tai man tikras prasiblaškymas ir kitokio oro įkvėpimas, manau, taip darysime ir toliau. O tai tikrai padės man priprasti prie pasikeitusio gyvenimo būdo.

Birželio 21 diena. Jonukui 1 mėnuo ir 5 diena. Po aktyvios vakar dienos kaime, šiandien nutariau leisti laiką namuose. Nesinori, kad Jonukas pervargtų nuo per didelio kiekio įspūdžių. Naktelė praėjo sunkokai, Jonukas kėlėsi kas dvi valandas, daug stenėjo, taigi miegas ir vėl buvo daugiau budėjimo režime, nei ramus. Aš vis bandau atrasti priežastį, kodėl susimaišė diena su naktimi, gal dėl vaistukų poveikio, o gal dėl bakterijų poveikio, gal dėl suvalgyto mano maisto prieš miegą ir panašiai. Na tikimės, kad naktis grįš į savo vėžes, o diena į savo. Nors naktis ir buvo nerami, Jonukui šiandien nemiegadienis. Per visą dieną numinga apie 2 valandas sudėjus, o man pirmą kartą toks išbandymas, nes vyro jau nebėra šalia, taigi visą laiką Jonuką turiu užiminėti aš. Nuovargis jaučiasi, nes prisėsti turiu labai mažai laiko. Šiaip taip ištaikau laiko užkasti, prisėsti prie kompiuterio parašyti dienoraštį, o visą kitą laiką čiūčiuoju, linguoju, nešioju, skraidau ir

Birželio 15 diena. Jonukui 31 diena. Praeita naktis praėjo sunkiai. Nors ir pavyksta Jonuką užmigdyti anksčiau, jis prabunda apie 1 valandą ir nemiega iki 3 valandos. Pavykus užmigdyti, jis vis tiek stena ir muistosi, bijome, kad gali vėl bet kada pasižadinti pats save, nes besimuistydamas mojuoja savo mažomis rankytėmis ir kartais tranko save. Tikrai pilvukas kankina ir nežinome, kaip mažiukui padėti. Per naktį nė karto nepasituština ir nė karto „nepurpteli“. Miegame visi labai neramiai iki ryto. Kurgi čia užmigsi, kai mažiukas leidžia daug negražių garsų... Ryte Jonukas šiek tiek pabūdrauja ir matome, kad jam kažkas trukdo užmigti, op kai atpila nesuvirškinta pienuką (manome, kad po nakties) ir pasituština, 11 valandą „sminga“ saldžiu miegeliu. Šiandien keliaujame pasitikrinti pas neurologą. Nežiūrint stipraus lietaus ir eilės prie gydytojos kabineto, vizitas pavyksta puikiai. Jonukas po neramios nakties miega „kaip pabučiuotas“ ir niekaip ne

Birželio 14 diena. Jonukui 30 diena. Nors Jonukas mus pastatė ant kojų nuo 21 valandos vakare, bet kaip netikėtai pastatė, taip pat labai netikėtai jau 23 valandą pats „nulūžo“ saldžiu miegu. Aš negaliu patikėti, kad pirmą kartą einu miegoti ankščiau 24 valandos. Kaip ir sakiau, kaip diena, taip naujiena, Jonukui patinka mus stebinti. Tame poros valandų tarpe sūnelis gal tris kartus pasituština ir mes manome, kad kai pasidaro lengviau, tada ir užmiega. Naktis pakankamai rami, miegame iki 9 valandos, o vėliau Jonukas vėl ”nemiegiukas” iki 12 valandos. Šiandien visa šeima kartu su Delfiu vykstame aplankyti prosenelių (vyro senelių). Kol vyras atostogose, stengiamės kuo daugiau ištrūkti iš namų ir pasimėgauti grynu oru, ypatingai tada, kai karštos dienos. Taip pat stengiame visur pasiimti ir šuniuką, nes girdėjome, kad jei važiuojam kur nors su vaikiuku ir neimame šuniuko, jam gali išsivystyti didelis pavydo jausmas, o mes to tikrai nenorime ir

Birželio 13 diena. Jonukui 29 diena. Mums jau 4 savaitės. Kaip greitai laikas eina... Rytas mums ir vėl tęsiasi iki 10 valandos ryto. Šiandien atpylinėjo mažiau, taigi vis dar nesuprantame, kas jam vakar buvo. Stebime ir toliau mažiuką, ir jei ką, turėsime klausimų gydytojai. Pamenu, kad gastroenterologė minėjo, kad daug atpylinėti gali vaikiukai ir dėl alergijos tam tikriems produktams. Būna alergija išorinė (spuogeliais) ir vidinė (atpylinėjimu). Nuo 10 valandos ryto prasideda „Jonukas nemiegiukas“ akcija . Užmiega tik porai valandėlių ir tuo metu aš turiu laiko pagaminti pietus. Ačiū Jonukui. Jis toks supratingas kartais būna :) Užmiega, beje, Jonukas mūsų lovoje šalia tėčio. Jau minėjau, kad mano pieno kvapas sūnelį erzina ir man niekaip šalia savęs, o ypatingai ant savo krūtinės, nepavyksta jo užmigdyti. O tėčiui, va bac ir pavyksta. Ot apžoriukas mūsų vaikiukas ir beveik visad alkanas. Jau su nekantrumu laukiu mėnesio amžiaus ir kito svėrimo,

Birželio 12 diena. Jonukui 28 diena. Šiandien rytas prasideda keistu reiškiniu: vyras ryte Jonuko lovelėje randa kelias krūveles „varškytės“, kurias mažiukas atpylė. Vėliau porą valandų Jonukas atpylinėjo apvirškintą pienuką ir šiaip labai daug atpylinėjo. Pradėjome mąstyti - kodėl?! Dar taip niekada nebuvo...na bet kai mažiukas atpila viską, nusiramina ir užmiega. Miega sūnelis neblogai, o kol miega, vėl vežamės jį į gamtą. Šį kartą sugalvojome aplankyti Trakus, todėl pasikvietėme į kompaniją Jonuko tetą Silviją (vyro sesę). Teta Jonukui padovanojo naują draugą, kuriam vardą sugalvos pats mažiukas, kai paaugs. Oras džiugina, darbo dieną Trakuose žmonių nedaug, todėl labai smagiai papietavome kibinų ir apkeliavome garbės ratą aplink Trakų pilį. Jonukas „parpia“ virš 3 valandų ir mes tik tuo džiaugiamės. Pirmą kartą keičiau sauskelnes automobilyje. Na nėra labai super patogu, bet iš bėdos tikrai bus galima tai daryti ir vėliau. Maitinau taip pa

Birželio 11 diena. Jonukui 27 diena, o t.y. 3 savaitės ir 6 dienos. Kaip ir priklauso, sūnelis vakare šiek tiek pabūdrauja ir labai džiaugiamės, kad tik šiek tiek, t.y. apie porą valandų. Mes net nepastebime, kaip tos porą valandų praeina, nes esame pratę ir prie daugiau. Po tokio kupino įspūdžių savaitgalio vyrukas visą naktį miega kaip angeliukas. Keliasi tik kartą per naktį. Šiandien apsilankome pas gastroenterologą, kad Jonukui patikrintų skranduką ir visą virškinimo sistemą. Gydytojas išsiklausinėja, kaip gyvename ir kaip kovojame su pilvuko skausmais, patikrina echoskopu, patvirtina, kad viskas iš esmės gerai ir pažeria krūvą patarimų, ką daryti, kad palengvinti sūneliui skausmus. Mažiukas poliklinikoje jaučiasi puikiai, viską beveik pramiega, net ir gydytojos patikrinimą, tik va echoskopas jam nepatinka. Bet kam gi patiktų šalta žele ant šilto kūnelio miegant. Jis, aišku, tai gydytojai ir pasako. O pasako labai garsiai :) Patariant gydyt