Jonuko 8-oji diena: karštis ir nauji metodai

Jonukui jau 8 diena. Kaip greitai bėga laikas. Dar kol kas sunku įsivažiuoti į kažkokį ritmą, nes jis kiekvieną dieną Jonuko diktuojamas vis kitoks. Laukiu kai visiškai atsigausiu pati, nes jau norisi užsiimti bent jau minimalia veikla namuose.

Taigi, praėjusią naktį tėtis bandė leisti mamai išsimiegoti ir pasiėmė Jonuką žiūrėti kartu Euroviziją, pažadėjęs, kad atneš sūnelį tik man pamaitinti, bet ot sutapimas – Jonukas neramus nuo 22 iki 2 val.

Vis dar sunku sudėti bluostą naktimis, vis dar atsibundu nuo menkiausio sūnaus judesio. Bet, kaip rašiau, po tokio ilgo nemiegojimo sūnelis nulūžta ilgam miegui, o aš net spėju susapnuoti vieną sapną... Valio! Panašu, kad giliai užmigti visgi pavyko.

Rytas po tokio miego tikrai atrodo šviesesnis!

Šiandien už lango dar tvankiau. Namuose termometras rodo 27 laipsnius šilumos ir darosi nepakenčiama pakelti tokį tvankumą. Jonuką jau apkloju tik dvigubu vystykliuku ir parnegiu šiek tiek vėsiau, o pati nuo karščio vaduojuosi vėsiu dušu.

Po pietų Jonukui vėl pradeda pūsti pilvelį, ir šį kartą išbandome gulėjimą tėčiui ant nuogos krūtinės. Pas mamą ant krūtinės gulėti šiek tiek neišeina, nes blaško pienuko kvapas.

Taigi, tėčio krūtinė suveikė, valio! Jonukas užmiega, o mes įsirašome sau į galvas šį metodą kaip sėkmingą ir reikės ji pabandyti vėliau.

Vėlgi pirmąją pusę nakties Jonukas neramus, nepadeda joks ypatingas būdas nuraminti, tiesiog raminame pasikeisdami ir visaip, kol Jonukas nulūžta pats.

P.S. Sūnelis atranda, kad turi rankytes, kurios jam per intensyviai juda ir tai erzina, bei neleidžia užmigti.