11 Jonuko diena: Kankina pilvukas!

Gegužės 26 diena. Jonukui 11 diena.

Po vakarykštės sunkesnės dienos su pilvuko problemomis vis dar nenorime imtis vaistukų. Tikiuosi, kad situacija pagerės vien tik su natūraliomis priemonėmis, todėl nutariau, kad per kiekvieną sauskelnių keitimą darysime mankšteles su kojytėmis, pilvuko masažą, gulėsime ant pilvuko. Sūnelis vis dar stena miegodamas.

Šiandien antrą kartą išėjome į lauką. Lauke buvome jau apie valandą, ir tas laikas puikiai atpalaidavo ir mane, ir sūnelį. Kompaniją mums palaikė mano mamytė, todėl sugebėjome mergaitiškai pasikalbėti ir pabūti drauge. Jonuką laukas veikia taip pat raminančiai, todėl aš jau pradedu kurti planus, kur būtų galima su juo nuvykti ir toliau nuo namų.

Visą dieną Jonukas laikosi puikiai, masažiukai ir mankštelės panašu, kad padeda. Sūnelis „išsipurpsėjęs“ miega pakankamai ramiai ir diena pralekia ramiai.

Jonukas labai puikiai laiko galvytę ir jam labai patinka stebėti visus nuo peties, todėl stengiamės tai daryti kuo dažniau. Pastebėjome, kad ir pilvukui nuo to geriau.

Planuojame kartu su mano tėveliais pas mus žiūrėti Eurovizijos finalą ir labai tikimės, kad Jonuko savijauta į vakarą nepablogės (nes pastebime, kad būtent vakarais jo pilvuko skausmas suaktyvėja). Sūnelis prabunda prieš prasidedant dainų konkursui, todėl skubame daryti mankšteles, nešiojame Jonuką, kad šis pasituštintų ir jam palengvėtų ir mums pavyksta.

Jonukas pavalgo ir užmiega.... Tačiau neilgam. Man pavyksta pažiūrėti tik keletą pasirodymų, kai Jonukas irgi pradeda dainuoti. Seneliai (mano tėvėliai) labai padeda raminti anūkėlį ir maždaug apie vidurnaktį sūnelis pagaliau nulūžta.

Aš pasijuntu labai pavargusi, todėl palikusi visus prie televizoriaus taip pat nulūžtu. Nors Jonukas miega ir neramiai, tačiau naktį keliasi kas 3 valandas.

Sunku stebėti, kaip sūnelis verkia dėl pilvuko... Na, nepraraskime optimizmo!

Sakiau, kad parašysiu, kaip mūsų augintinis Delfis reaguoja į naują šeimos gyventoją. Iš pradžių buvo tikrai pasimetęs, kadangi mes skiriame daug mažiau dėmesio, tačiau mes kiekvieną dieną pažindinam jį su Jonuku, leidžiame pauostyti.

Šuniukas visada stebi ir saugo mus ant kambario slenksčio... Ir, kaip mes juokaujame, atrodo tikrai subrendęs ir pasitempęs dabar...