14 Jonuko diena: Ups, užmiršome polikliniką

Gegužės 29 diena. Jonukui jau 14-ta diena.

Po ramios, gražios ir ilgos nakties toliau su Jonuku tęsiame mankšteles su kojytėmis, masažuojame pilvuką, guldome ant pilvuko pasigulėti, nešiojame ant petuko ir stengiamės palengvinti sūnelio kančias.

Pradėjau stebėti kaip Jonukas žinda. Iš kairės jis žinda labai ramiai ir teisingai, o iš dešinės jis prisivalgo labai daug oro ir jau bevalgydamas pradeda stenėti ir raitytis, nes panašu, kad oras jau dirgina jo gležną virškinimo sistemą.

Taigi, kas penkias minutes keliu ant petuko, kad padėčiau atsirūgti ir „purptelėti“, kad galėtų valgyti toliau. Iš dešinės maitinti darosi sudėtinga, nes Jonukas  besiraitydamas paleidžia į darbą rankytes, kurios griebia ir spaudžia bet ką kelyje, įjungia ir besispardančias kojytes, o dar visas muistosi ir tampo mane...ech, tikrai gaila sūnelio.

Oras lauke atvėso, namuose taip pat, todėl tikrai lengviau ir ramiau gyventi. Yra kuo kvėpuoti. Uch, sunku pakelti tą tvankumą ir karštį. Manau, sūneliui taip pat.

Pradėjo atsinaujinti Jonuko odelė. Pirmiausia pamačiusi, kad ant riešų ir kojyčių lupasi odelė, išsigandau, kad galbūt čia mūsų vanduo (daug geležies) taip sausina sūnelio odą, tačiau vėlgi įnikusi į „protingą“ informaciją supratau, kad čia nieko blogo ir Jonuko odelė atsinaujins.

Šiandien ir vėl maudynės. Na kaip gi šį kartą sekėsi? Jonukui vėl kažkas nepatiko...nusprendėme, kad per mažai vandens vonelėje, todėl jam vėsu. Kitą kartą pažadame pasistengti geriau, bet užtat mes su tėveliu kaip komanda jau dirbame labai greitai :)

Mano savijauta jau gerėja, jau galiu lengvai judėti ir galiu beveik atsisėsti. Valio, nebereikia valgyti pusiau gulomis, nuotaikų kaita dar kartais atsiranda, tačiau nebe taip stipriai. Atsirado kažkur dingęs apetitas, todėl valgyti norisi beveik visada. Na trumpai, savijauta gerėjair aš grįžtu į vėžes.

P.S. Kūno svoris jau sumažėjo 14 kg nėštumo metu priaugto svorio. Valio dar kartą! Dar liko papildomi 7 kg, kuriuos reikia ištirpdyti, kadangi nėštumo metu buvau priaugusi 21 kg. Juk reikėjo tokį dičkį išnešioti.

P.P.S. Per visus naujus įspūdžius, bėdeles ir džiaugsmus visai pamiršau polikliniką. Juk reikia grįžus iš ligoninės išsikviesti gydytoją į namus ir užregistruoti sūnelį į polikliniką. Na geriau vėliau, nei niekada.

Juk praėjo tik 14 dienų. Na ėmiausi skubiai šio reikalo ir išsikviečiau gydytoją, kuri turėjo atvykti 3 dienų bėgyje. Ech ta mano atmintis...gal dar nuo nėštumo šlubuoja...