15 diena: Jonukas ruošiasi priimti svečius < Naujagimis | Mamyčių klubas

Gegužės 30 diena. Jonukui 15 diena.

Naktis ir diena, galima sakyti, auksinės. Naktį miegame po 3-3,5 valandos ir taip net iki....12 valandos pietų. Pirmą kartą po ilgo laiko sudėjus miegojau 11 valandų. Ar galite patikėti? Aš nelabai.

Sūnelis miega super ramiai, todėl aš galiu užmigti kietai, o tai padeda žymiai geriau pailsėti. Valgo naktį irgi ramiai ir greitai, todėl nespėju prasibudinti. Na trumpai drūtai: galėtų taip būti dažniau. Nes jaučiu, kad išlipu iš lovos tikrai pailsėjusi.

Jonukui ir toliau pučia pilvelį ir aš kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad privalgytas oras čia irgi kaltininkas. Mūsų nuolatinės procedūros irgi padeda (kalbu apie mankšteles su kojytėmis, pilvuko masažą ir pan.), tik labai vargina tiek mus, tiek sūnelį.

Po truputėlį gauname žinių iš draugų, giminių ir artimųjų dėl Jonuko lankymo. Visi labai nori susipažinti su naujuoju mūsų šeimos nariu. Pradedame derinti susitikimus.

Nesame griežtai nusistatę taisyklių dėl sūnelio lankymo, nesame ir kategoriški šiuo klausimu, kad griežtai nerodysime vaikiuko mėnesį ar tris, svarbiausia, kad mes jaustumėmės gerai, kad svečiai nesirgtų ir kad susitikimai netruktų ilgai. Juk tai geros emocijos ne tik sūneliui (nes pas jį juk svečiai ateina), bet ir man (juk norisi pamatyti daugiau žmonių, kai sėdi namuose jau ilgą laiką).

Aš jaučiuosi kas dieną vis geriau ir geriau. Jau drąsiau sėduosi ir dėl to džiaugiuosi, nes vis mažiau nepatogumų lieka, sėdint tik ant vieno šono, o ir nuveikti galiu daugiau namuose, pajudėti, nes jaučiau, kad jau įsigulėjau.

Šaunu, kad daug žmonių skaito mano blog‘ą, tačiau tampa sunku atlaikyti milijoną skirtingų patarimų. Iš to, kokie žmonės parašo patarimus, suprantame, kas skaito. Reikia laikytis tvirtai savo nuomonės, pasirodo, ir atsirinkti, ko mums reikia, o ne sekti aklai, ar ne? Nes kitaip galima ir pasimesti tarp tiek patarimų...

Vėl nemiegam nuo 10 valandos iki 1 valandos, tačiau likusi naktis rami.