Kodėl toks svarbus laikas praleistas su vaiku?

Labai gera turėti galimybę džiaugtis akimirkomis su vaiku, gera, kad galiu sau leisti būti vaiko auginimo atostogose ir matyti kaip mano vaikas auga, o ypatingai prisidėti prie to augimo.  Gera matyti ir jausti, kokia aš jam reikalinga, nuo prisiglaudimo tik prabudus ryte, nuo apsikabinimo, kai nutinka kokia nelaimė, iki ėjimo miegoti vakare. Nors kartais pagalvoji, kodėl Jonukas nepaleidžia tavęs 24 valandas per parą, juk taip kartais norisi erdvės sau, ar kad jis pažaistų šiek tiek vienas, ar kad jis pabūtų su tėčiu ir leistų atsipūsti, ar kad keliautų miegoti su tėčiu, bet tuo metu kai jis tave apkabina, vėl ir vėl iš naujo supranti, kaip tu esi jam reikalinga. Tas reikalingumas vis su laiku mažės ir tikiu, kad pati to pasiilgsiu neišmatuojamai. 

Leisdama laiką su Jonuku per dienas susikuriu milijonus ritualų, veiklų ir neištyrinėtų dalykų, kad tik vaikas patenkintų savo smalsumą, bei pasikrautų įspūdžių ateičiai: 

• Ryte būtinai "pasiniurkyti" lovoje kokį pusvalandį ir pasimyluoti bei prasibudinti apsikabinus. 
• Vėliau labai linksmai, kokį TIK pusvalandį kloti lovą ir slėptis po kaldromis ir užklotais, bet lovą dar labiau sujaukti, kad tikrai būtų ką kloti.
• Vėliau būtinai abiems valytis dantis ryte ir mokytis, kaip išspjauti tą dantų pastą, kuri velniškai skani.
• Vėliau įsijungti animacinį filmuką ir NETGI 5 minutes leisti mamai nusiprausti ir apsirengti.
• Gaminantis pusryčius, būtinai patikrinti ar visi žaislai po nakties vietoje, o jei ne vietoje, padaryti taip, kad atsidurtų dar labiau nevietoje.
• Aišku būtinai pusryčiauti apskrovus kokiu 10 knygelių, nes kitaip maistas tiesiog nelenda į burną ir neslysta į pilvuką, o lenda atgal ant naujo išskalbto ir kvepiančio megztuko.
• Vėliau būtina išeiti pakvėpuoti grynu oru, jei tik tas oras, nori būti kvepiamas, nelyja ir kitaip nepusto.
• O lauke iš pasivaikščiojimo būtina padaryti bėgiojimą, supimąsi, čiuožinėjimą, nukeliavimą sutvarkyti mamos reikalų ir dargi apsipirkti pietums, juk didis skrandukas tikrai reikalaus kažko dieviškai skanaus.
  
• Būtinai grįžus iš lauko plauti rankutes TIK kokias 10 minučių, nes kitaip juk be žaidimo "tešku tešku, aptaškykime viską aplinkui" tikrai rankos neliks švarios.
• Jei laukas pas save nekviečia, dažniausiai privaloma įsijungus muzikinius klipus šokti ir dainuoti. Taip pat pažaisti gaudynių, nes juk energiją kažkus padėti reikia.
• Jei nuotaika po nakties būna nekokia dėl tam tikrų priežaščių, privaloma, iškuisti visą rūbų lentyną (kad mama pietų pertruakos metu turėtų ką veikti) ir nusiaubti daugiau mažiau visus namus.
• Dargi jei į lauką nenuskyla išeiti, būtina išlaisvinti Picaso (ne Pablo) talentus ir išsitiesus per visą kambarį tapetą - piešti piešti ir dar kartą piešti, juk tokie šedevrai bus verti milijono kažkada.
  
• Dargi visą tą laiką, kai veikiame fizinius veiksmus, įdarbiname ir smegenėles, mokomės naujų žodžių ir judesių.
• O vėliau kaip nuotaika liepia, arba dar susitvarkome žaislus, arba iš karto keliaujame gamintis pieno ir ruoštis miegoti.
• Pienas turi būtinai būti iš puoduko su mėlynu begemotu arba su Mamyčių klubo logotipu, kitaip pienas pats nenori būti sugeriamas.
• Panirus į grožio miegą mama, kaip įmanydama stengiasi būti naudinga ir laiką praleisti taip, kad jo kuo daugiau vėliau liktųJonukui, dažniausiai tai būna pietų ir vakarienės gamyba ir dar šis bei tas, pagal poreikį.
• Prabudus po grožio miego, būtina, tiesiog būtina, persikelti į svetainę, įsijungti animacinius filmukus ir lėtai apsikabinus mamos ranką, pagulėti ir prasibudinti kokį TIK pusvalandį, nes kitaip kita dienos pusė būna papiktinta.
• Ogi kai jau prabundame, skrandukas groja ditirambus ir kviečia maistą į studiją. Aišku valgymas trunka nei daug nei mažai, kaip minimum pusvalandį, bet dažniausiai daugiau, apsikrovus ryte neskaitytomis knygelėmis (knygelės apie mašinas labiausiai skatina apetitą).
• O vėliau žaisti. Kaip gi be žaidimų. Po pietų - yra švetas žaidimų laikas, per kurį išžaidžiame su visais esamais žaislais: statome pilis iš kaladėlių, konstruojame automobilius iš konstruktoriaus, žaidžiame su kamuoliukais, mašinomis, kortelėmis, žvėjojame, vėl šokame ir kuo tik nesugalvojame. Jei yra didelis noras, darome lenktynes su triratuku. Aišku varžovas pats sau yra Jonukas.
  
• Pavargus vėl prabunda Picaso įgūdžiai, kuriuos užmigdome piešdami arba spalvindami.
• Nepamirštame eilėraštukų ir dainelių, kurių išmokome Yamahos mokyklėlėje. Mama dainuoja ir vaidina taip kad Jonukui patiktų (reiktų kada nusifilmuoti, būtų nuotaikos praskaidrinimo priemonė sau pačiai, spėju).
• Aišku jei orai geri, arba planai leidžia, vėl kraustomės į lauką, kur veikiame viską ką fantazija neša ir Jonukas nori, pvz grėbti lapus. Argi ne smagus užsiėmimas?
  
• O tada - tadadadaaaam - GRĮŽTA TĖTIS ir staigmena, jis veikia viską kas buvo nuveikta su mama, nes jis juk nežino, todėl galima vėl paprašyti veikti tai kas patinka.
• Vakarienei laiko beveik nelieka, o ir kam valgyti jei sotus veikla ir užsiėmimais, todėl mama laksto dažniausiai su šaukštu iš paskos ir prašo suvalgyti ir žada aukso kalnus už tai.
• Artėjant nakties miegui, kojytės ir rankytės dažniausiai atsisako veikti, todėl mes skaitome, t.y. mama/tėtis sklaido knygų lapus ir pasakoja, skaito, rodo, vaizduoja, kuria istorijas, o Jonukas...žiūri, linksi galva ir karts nuo karto išleidžia kokį garselį.
• Jei pasitaiko, kad reikia praustis, o taip vidutiniškai pasitaiko kas 3 dienas, tai tada minimum pusvalandžiui vonia okupuojama grožio pricedūroms. Ten ir nardoma ir plukdomi laivai ir ištaškoma pusė vonios.
  
• Dantukų valymas vėlgi privalomas veiksmas, ypatingai, kai dantų pasta tooookia skani. 
• O tada su dainom, eilėraštukais, pasikutinėjimais ir pasimylavimais ruošiamės miegoti. Dalyvavimas visų šeimos narių privalomas.
• Prieš miegą, visiems reikia parodyti labanaktis, padaryti "myliu myliu" ir duoti bučkius, po kurių vėlgi laukia pienas iš tik mėgstamiausių puodelių.

Kiekvieną dieną vis su baime pagalvoju, kad kartais galbūt darau neužtektinai, o galbūt veikiam ne taip turiningai ir naudingai, kaip reikėtų. O kas pasakė, kaip reikėtų? Kas žino, tą stebuklingą vaiko užauginimo formulę ir ką sudėti, ką atimti ir iš ko padauginti, kad vaikas užaugtų laimingas? 

Mano nuomone formulė yra:

Mamos nuojauta (plius) užsidegimas (dauginti) iš laiko leidžiamo su vaiku (atimti) laiką skiriamą kartais tikrai nebūtiniems buities darbams ir viską (padalinti) iš didelio kiekio šilumos ir ramybės.

Rezultatas:

Ramus, saugus, apsuptas dėmesio ir lamingas vaikas.

Tik ta buitis, niekadėja, kartais taip įsuka, o dar kokios vidinės negandos, ar nuotaikos taip įtraukia, kad nepastebime kiek iš tikrųjų to laiko tik vaikui mes skiriame. Aš tiesiog kartais (labai kartais) tik sustoju ir apie tai pagalvoju ir tik tada suprantu, kad daugelį dalykų tiesiog darau automatiškai, o to nenoriu.

Noriu šią savaitę imti ir pasižiūrėti į save ir savo šeimą iš šalies ir paskaičiuoti kiek to tikro laiko aš ir vyras skiriame savo vaikui. Juk taip gera įsivertinti save :) net ir šioje sferoje.

P.S. kažkodėl mamos nuojauta kužda, kad nenusivilsiu :) laukiu nesulaukiu.