O kaip Jonuko ragaujamo maisto kokybė?

 Turbūt šis klausimas labiausiai ir kankina mamytes pradedant vaikučių primaitinimą. Aš nebuvau išimtis. Kokybė, natūralumas, sveikumas buvo ir yra svarbiausi kriterijai renkantis produktus. Tačiau iš pat pradžių aš žiūrėjau į tai labai kategoriškai: niekada nepirksiu daržovių iš prekybos centrų, o kodėl pati nesupratau, niekada nepirksiu jau pagamintų iš anksto tyrelių, nes jo yra absoliutus blogis, vien todėl kad gaminamos masiškai, niekada net nepažiūrėsiu į parduotuvinę mėsą, nes velniai žino kokia genetiškai modifikuota ji yra. Tokios ir panašios mintys buvo mane užvaldžiusios.

Pradžioje maisto produktus pirkdavau turguje, nes buvo ir sezonas vaisiams ir daržovėms ir šalia namų, kol supratau, kad tame pačiame turguje pardavinėjamos daržovės ir vaisiai yra ir prekybos centre, o augintos savam darže netgi turi daugiau nitratų. Slinko dienos ir aš vis labiau įsisąmoninau, kad jei neauginu daržovių pati, niekada negaliu būti tikra ką perku, o visos lietuviškos daržovės ar vaisiai, tiek turguje, tiek prekybos centre yra vienas ir tas pats. Baigėsi tie laikai, kai turgus buvo ekologiškumo pilnas. Aišku turgaus aš neapleidžiu, nes man patinka remti smulkius verslininkus, o ir pigiau :)

Atėjus laikui duoti ragauti mėsytės aš jau buvau pakankamai ramiai ir blaiviai mąstanti ir supratau, kad kiekvieną kartą dėl pusės kilogramo mėsytės nevažiuosiu į kokį kaimą ir neversiu kokio ūkininko skersti man veršiuką, tuo labiau, kad ir laiko tam nėra, o ir mūsų šeima taip niekada negyveno, t.y. nebuvo pamišusi dėl maisto. Tuo metu supratau, kad prekybos centruose esanti mėsa, kurios kilmės šalis yra Lietuva, yra ne ką prastesnė, nei pas mėsinius gyvuliukus auginančius ūkininkus. Juk šiais laikais viską valdo pinigai netgi tie patys ūkininkai turi tikslą kuo greičiau užauginti mėsos, o mano močiutė sako, kad jei nori turėti sveikos mėsos turi gyvuliuką auginti po truputelį. Taigi mėsytę irgi perku prekybos centre arba turgelyje ir jau mokausi atskirti ją šviežią, kokybišką ir sveiką.

Labai daug galvojau apie tai, kad mūsų vaikiukas atėjo jau į susiformavusią šeimą, su tam tikrais maitinimosi įpročiais ir mes turime du pasirinkimo variantus, t.y. arba keisti įpročius pagal mažajį, arba mažąjį pratinti prie savo įpročių, todėl pasvėrę visus už ir prieš supratome, kad niekada netapsime ekologiškų produktų besivaikančia šeima, valgysime sveikai, bet ir sočiai bei skaniai, todėl mažiuką pratiname prie tų produktų kuriuos vartojame kiekvieną dieną. Jei mes sau nesitrenkiame per pusę Lietuvos ieškodami ekologiškos mėsos, tai kiek ilgai mes tai darysime dėl vaiko, galų gale, kada pats vaikas pradės valgyti viską ir kada paragaus pasulio blogybių. Noriu jį paruošti ir neauginti auksiniame narvelyje, kad vėliau žinotų kaip gyventi. Mes šeimoje mokomės atsirinkti kuo sveikesni maistą, kurį mes galime gauti čia ir dabar, domimės konservantais, genetiškai modifikuotais produktais, tačiau fanatiškai į tai nežiūrime.

Taigi su ta mintimi nusprendžiau pirkti ir parduotuvines masinės gamybos tyreles. Vaisinius desertus valgome beveik vien parduotuvinius, tarpuose smaližiaudami tiesiog vaisiais, nes tyrelėms virti man tiesiog gaila laiko, kurį galiu praleisti su vaikučiu. Parduotuvines daržovių tyreles ypatingai su mėsa stengiamės valgyti kuo rečiau ir tik ekstra atvejais, dažniausiai kai nespėjame išsivirti naminės arba vaikutis būna labai neramus ir manęs tiesiog nepaleidžia jo virti, nes manau, kad namie virtos daržovienės visgi vertingesnės ir man bent jau žyyymiai skanesnės.

 Nesu linkusi vartoti ir greito paruošimo košių, nes tikiu tuo, kad jei taip greitai pasiruošia košė, reiškia kruopos labai daug kartų apdirbtos, o kuo jos daugiau apdirbtos, tuo daugiau gerųjų maistinių savybių praranda. Taip pat nepatinka man tas jų saldumas, nors ir rašo, kad tai be cukraus, bet kai taip saldu, nebetikiu :) Taigi nusiperku paprastų kruopų, pamalu jas su kavamale ir verdu ant vandenuko. Gal užtrunka kiek ilgiau, bet man taip ramiau. Manau vaikutis saldybių spės prisivalgyti per gyvenimą, tegu pažindinasi su natūraliais maisto produktų skoniais.

Labai įdomus pastebėjimas dėl jogurtų. Dar ankščiau girdėjau ir mačiau firmos "Dobilas" jogurtų reklamą ir kaip jų marketingas nukreiptas būtent į mamas, auginančias vaikus, nes produktai patiekiami, kaip vieninteliai tinkami kūdikiams. Bet aš kažkaip nepatikėjau ir parduotuvėje užsiėmiau etikečių lyginimu. Juokingiausia pirmiausia pasirodė tai, kad ant "Dobilo" jogurto visos sudedamosios dalys pabrėžiamai vadinamos ekologiškomis, netgi gerosios bakterijos pas juos ekologiškos :) paėmiau palyginti "Bios" jogurtą ir ten lygiai ta pati sudėtis, tik turbūt jiems nepatinka žodis ekologiškas. Pagal ženkliukus esančius ant pakuočių, jie abu yra sertifikuoti, kaip ekologiški, bet skiriasi ir kaina ir man netgi skonis, taigi nuo šiol nebepasitikiu aklai reklama, o skaitau etiketes ir Jonukas valgo visus jogurtus be visiškai jokių konservantų, o kokios firmos, jokio skirtumo.

Taigi man primaitinimo pradžia tikrai buvo sunki, bet jaučiu, kaip po turputėlį atsipalaiduoju ir nebeesu ta paranojikė, kuri mano kad kiekvienas parduotuvinis produktas apnuodys mano vaiką, bet ir žymiai daugiau domiuosi ir mokausi atsirinkti :)

Beje, šią savaitę mes paragavome naują žuvį, keistu pavadinimu "Plačiakaktis". Žuvis tikrai skani, net ir man, todėl pati taip pat ją gaminsiu kuriai nors vakarienei. O šiaip kiekvieną dieną vis bandau naujas daržovienių variacijas, kad vaikučiui nenusibostų tas pats per tą pati, o taip pat jau nebemalu jį į košelę, palieku gabaliukus, kuriuos mažius sėkmingai kramsnoja ir mokosi tai daryti.