Apie muzikos pėdsakus

http://www.youtube.com/watch?v=vaAVByGaON0

Aš galiu drąsiai pasakyti, kad be muzikos gyventi nebemoku. Man gyvybiškai reikia bent 5 minučių kiekvieną dieną pabūti su savo daina. Kaip man reikia ir tylos, taip man reikia tos melodijos, kuri suvirpina tos dienos jausmus. Paskutiniu metu tas laikas su muzika man tapęs toks brangus, nes neturiu galimybių pabūti su muzika taip dažnai kaip norėčiau.
Nieko nėra geriau, 

Dainos padeda atsiverti, užsisklęsti, pasislėpti, atsirasti, nurimti, pakilti, nusivilti, verkti, juoktis, liūdėti, džiaugtis, mylėti, svajoti, tiesiog būti ir išreikšti tai, ko kartais žodžiai nebemoka.

 
Kiek prisimenu, visą gyvenimą augau su muzika. Nuo pat gimimo girdėjau dainas, o dainuoti pati pradėjau turbūt ankščiau nei kalbėti. Iki šiol girdžiu tėvelių pasakojimus, kaip aš visuomeniniame transporte pakeliui iš darželio namo, žiūrėdama pro langą, garsiai dainuodavau tai ką matydavau ir namo grįždavau su glėbiais saldainių iš gerų tetų, kurios vis prašydavo dainuoti dar ir dar, o paaugus išsikovojau teisę lankyti muzikos mokyklą ir turbūt likimo dėka buvau užregistruota į chorinį dainavimą, nors mirtinai norėjau į fortepijono specialybę ir joje kaip tyčia vietų nebuvo. Taigi daugiau nei septynis metus reguliariai gyvenau su muzika, dainuodavau, grodavau ir pildžiau savo sielą naujais potyriais. Iki šiol aš muzikos klausytis nemoku, aš visada dainuoju, todėl daugelis draugų vis prašo leisti paklausyti dainos kuri groja.
Jei kai kuriems žmonėms padeda atsipalaiduoti vonia, skaitymas, pabuvimas tyloje, filmo žiūrėjimas, pasivaikščiojimas, šokimas, tai man pirmiausia turėtų duoti ausinuką ir aš išsigydysiu viską.
Aš iki šiol jaučiu sentimentus tam laikui kai galėjau dainuoti ir vis viduje pasvajoju, kaip būtų smagu vėl mokytis dainuoti, vėl lavinti balsą, vėl atrasti naujų potyrių, bet vis tai laiko pritrūksta, tai kantrybės susirasti kur tai galėčiau daryti. Tai kompensuodama, iki šiol nepraleidžiu nė vieno muzikinio projekto, tiek lietuviško, tiek užsienietiško. Pasižiūriu beveik visus išleistus muzikinius filmus ar serialus. Domiuosi visomis muzikos aktualijomis ir naujienomis. 
Galiu drąsiai pasakyti, kad Muzika apskritai yra mano vienas ir pats didžiausias malonumas gyvenime.
Dar besilaukdama, savo pilveliui daug dainuodavau. Tikėjau, kad per dainas galiu perduoti daugiau nei per paprastu žodžius. Tikėjau, kad tos dainos gimus jam bus svarbios. Ir tikėjimas neapgavo. Tos dainos, kurių klausėmės kartu, sūnelį nuramindavo labai puikiai. Nuo pat gimimo į miego karalystę keliaujam su dainomis, o aš jau nebemoku kitaip nuraminti sūnelio, tik daina. "Amazing Grace" yra gražiausia ir mėgstamiausia Jonuko lopšinė (http://www.youtube.com/watch?v=GYMLMj-SibU). O Tele Bim Bam ir Keistuolių teatro dainos, ypatingai "Varna Albertina" ir "Geltonų plytų kelias" skamba mūsų namuose kiekvieną dieną. Jonukas šoka ir dainuoja kartu, o aš džiaugiuosi, nes muzika mūsų šeimos pagrindinis varomasis variklis su kuriuo gyvename.

O pabaigai, norėjau tik pridurti, kad nėra stilių, nėra dainininkų, nėra tautybių, nėra kalbų, yra muzika, kuri arba paliečia arba ne. Jei nepaliečia, reiškia dar neradote savo. Linkiu atrasti ;)
http://www.youtube.com/watch?v=b-Ap7qoGwjI&list=PLRtSEC7LYJrhghyglxyTuhZd_7Kjx2Tr7

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

"Tiuninguoti" čenakai arba Kiaulienos troškinys su perlinėmis kruopomis ir džiovintais grybais

Tobuliausi imbieriniai sausainiai

Tortas "Juodasis miškas" - užsakymas tėčio gimtadieniui