Tai esu AŠ

Aš esu mergaitė, kuri vaikystėje mėgo žaisti parduotuves, loterijas ir labiau už lėles mylėjo mašinas, kuri daželyje žaidė su berniukais ir vedė juos iš kelio, pirmą lipdavo į medį ir susiplėšydavo gražiausias mamos megztas sukneles, ta kuri visko norėjo išmokti, pavyzdžiui nučiuožti atsistojus nuo ledinio kalniuko, o vėliau mamai meluoti, kad rankai viskas gerai (nors gipsą nešiojau ilgokai), ta kuri bet kokia kaina, per visas atostogas norėjo pas močiutę į kaimą, ta kuri įvarydavo tėvams baimės, nes tiesiai iš mokyklos sumastydavo nueiti su skautais į mišką mokytis kurti laužo.

Aš esu labai maištinga ir sunkiai sukalbama paauglė, kuriai buvo visas pasaulis prieš akis, daug vėjų galvoje, raudoni plaukai ir pankiškas stilius, bei nesusikalbėjimas su tėvais, kuriai draugai buvo didelis autoritetas, o dar didesnis gėris buvo lankyti muzikos mokyklą, kurią dėl vienokių ar kitokių priežaščių mečiau kelis kartus (aišku mintyse), ta, kuri nenumaldomai laukė pilnametystės, tam kad galėtų pati dirbti ir uždirbti (nes juk tai taip suaugėliška), kuri galėtų turėti savo didelį ir svarų žodį prieš visus ir kuri galėtų didžiuotis, kad suaugo.

Aš esu dukra, kuri nuolatos prieštaraudavau savo tėvams (nes juk jie niekada nebūna teisūs), ta kuri priversdavo tėvus braukti ašarą ir iš liūdesio ir iš džiaugsmo, ta kuri priversdavo paauglystės laikais nemiegoti naktimis (juk kam ten pranešti, jei grįši tik ryte iš gastrolių?), buvau ta, kuri velniškai užsispyrusiai štikinėdavau, kad kažko man labai reikia, o iš gaudavau, buvau ir esu vienturtė ir tik dabar suvokiu, koks esu turtas savo tėvams ir dabar stengiuosi kompensuoti visas tas pralietas ašaras ir neišsakytus gražius žodžius.

Aš esu moteris, kuri nuo senų senovės turėjo didelius avino ragus, kurie kartais trukdė, kartais padėjo, kuri dėl artimo padarydavo viską, ta kuri nenusėdi vietoje, gyvybiškai trokšta bendravimo su žmonėmis ir ta kuri tuo mėgaujasi. Esu ta moteris, kuri niekada per daug nesirūpino nei savo svoriu nei išvaizda (aišku švari visada buvau :)), bet visada to norėjau, tik neskirdavau tam laiko. Esu ta, kuri turėjo daug kompleksų ir kuriai buvo svarbiau dėti į savo vidų, nei ant savęs, nors prisipažinsiu, nusipirktas naujas rūbas labai džiugina. Esu ta, kuri nori daug ir dabar, taigi kantrybė ne mano draugas. Esu ta, kuri nemėgsta flirtuoti ir nesinaudoju jokiomis moteriškomis gudrybėmis (net nežinau tiksliai kokios jos yra), turiu klasikines vertybes, kurias įskiepyjo man mano šeima. Esu ta, kuri mėgsta muziką ir be jos negali nė dienos, kuri pamėgo kepti tortus ir netgi išmoko jais smaližiauti. Esu ta, kuriai kava su gera drauge ar priklausymas "Kultūrinių šeštadienių klubui" leidžia puikiai atsipalaiduoti nuo savo rutinos. Esu ta, kuri išmoko savo mintis dėstyti ant popieriaus ir net nežinau kur tai nuves tos rašliavos mane.

Aš esu žmona, turinti patį geriausia vyrą šalia, kokio tik man reikia. Esu žmona, kuri mėgsta meilę rodyti darbais ir skaniais pyragais ir tortais (kaip gerai, kad vyras smaližius), esu ta, kuri nemėgsta "meilių seilių", per didelių meilikavimų bei burkavimų, tačiau dėl savo šeimos padarysiu viską. Esu ta, kuriai dėka to vienitelio vyro, buvo lemta tapti mama. Esu žmona, kuri rytais nekalba su niekuo ir kuri priekabi dėl namų tvarkos, kuri kartais pabamba ir kai supyksta nenori šnekėti, o šiaip manau viskas su manimi gerai :)

Aš esu mama, kuria būti tik mokausi ir kuria būti mane moko mano Jonukas (jau visas Jonas, kuriam 1 metas ir 9 mėn).  Esu ta, kuri myluos vaiką iki negalėjimo, jei tik jam reikės, miegos kartu lovoje, nors iki 18 metų, kad jis jaustųsi gerai, darys tai, ko reikia vaikui ir ko jam norisi tuo momentu, kartais nepamiršdama ir namų, bei kitų pareigų. Esu ta, kuri mokosi daug kantrybės (nes pasikartosiu, kantrybė ne mano draugas) ir kuri mokosi būti mama nindze (nes jos juk vaikšto be garso ir naktimis nemiega :)). Esu ta, kuri yra velniškai laminga, kad Dievulis man padovanojo Jonuką ir jo dėka per šį laikotarpį pasikeičiau bene 4 kartus, išgyvenau nuopolius, krizes ir pakilimus ir perkainojau savo vertybes, kurio dėka, savo nusistatymus keičiau milijoną kartų, kurio dėka pasaulį pamačiau kitomis spalvomis, kurio dėka mano gyvenimas sukasi kitokiu greičiu ir kitomis spalvomis.

Taigi tai esu AŠ, beveik 27 metus šio pasaulio gyventoja, kuri taip dabar iš šono pasižiūrėjus įdėjo į save tikrai nemažai. Dar prie to nemažo indėlio norėtųsi broliuko ar sesutės Jonukui, pasibaigti pagaliau mokslus, pradėti savo versliuką, bei nuveikti daug įdomių dalykų (kurie pas mane atsiranda tiesiog ekspromtu, nes imuosi spontaniškai visko, kas man įdomu). Gera, kai metams kapsint, prikapsi ir naujų gyvenimo rolių, kurios prideda ne tik patirties, bet ir suvokimo, kad jos susipindamos sudaro nuostabia sintezę, kuri padeda pasauliui suktis. Man mamos rolė tarsi vainikuojanti visa ir papildanti tave kaip moterį. Nieko negali būti moteriškiau kaip būti mama.

Daugelis sako, kad moterys daro pasaulį gražesnį, taigi gera žinoti, kad įdėjau (ir vis dar dedu) indėlį į pasaulio gražinimą :)