Kaip gyvena Jūsų pašto dėžutės?
Kažkurioje knygoje buvo citata: "Žmonės žudosi nes paštu gauna tik reklamas ir sąskaitas". Ar Jūs prisimenate, kada paskutinį kartą savo pašto dėžutėje radote laišką? O gal Jūsų pašto dėžutė dulka seniai nemačiusi balto voko, su viduje pasislėpusiomis paslaptimis? O galbūt Jūsų pašto dėžutė perpildyta reklaminių skrajučių, kurias išėmę įdedate į kaimyno pašto dėžutę? :) Nepasiilgstate? Neaplanko nostalgija?
Aš prisipažinsiu per paskutinius pusę metų esu gavusi 2 laiškus. Netgi du laiškus. Oj ir dar kelis atvirlaiškius. Palyginus su šių laikų komunikacijos formomis, tai jau labai daug. Ir gavusi juos, džiaugiausi kaip mažas vaikas, su šypsena parsinešantis nupieštą piešinį parodyti namo mamai. Taip ir atrodžiau, išsišiepusi iki ausų.
Nuo to laiko, kai mes ant savo pašto dėžutės užsiklijavome lipduką "Reklamos gauti nepageidauju", mūsų pašto dėžutėje dažniausiai švilpia vėjai ir jei ne ta viena sąskaita per mėnesį iš namo bendrijos, kur reikalaujama sumokėti už šiukšlių išvežimą ir 2 prenumeruojamų žurnalų, turbūt pašto dėžutė apaugtų voratinkliais. (Tikrai taip, tas lipdukas veikia, reklaminių skrajučių mūsų pašto dėžutė nebemato).
Paskutinį kartą pati laišką rašiau prisipažinsiu pries kokiu 5 metus ir tai buvo toks geras jausmas, nes ne taip kaip į elektroninę erdvę, į tą balta voką, arba tą rudą pašto dėžutę galėjau sudėti pusę gyvenimo, parašyti tiesiog apie tai, ką sapnavai arba prisiminti ką nors gero ir gražaus, arba tiesiog išsikalbėti. Nors tuo metu jau buvo užvaldžiusi interneto ir virtualumo manija, laiškus rašyti buvo velniškai malonu. Rašiau į tolimąją šalį, žmogui, kuris toli ir kurio pasiilgau, tai buvo velniškai lengva ir gera, tiek išgirsti, tiek pasakoti kaip sekasi. O kaži turėtume šiais laikais ką pasakyti laiške žmogui, kuris gyvena šalia? Kurį matome dažniau nei kartą į pusę metų?
Nepatikėsite, bet vėl užgimė noras parašyti laišką ir džiaugiuosi, kad radau kam ir visai netoli :) tikiuosi gauti atsakymą.
O kaip gyvena Jūsų pašto dėžutės?
Labai laiku, Gintare, pries pacias Kaledas, priminei. Pries pora, o gal au ir trejeta metu, issiunciau apie 15 laisku draugems. visus dziaugsmingus ACIU su ovacijomis (nes siunciau ne tik maza laiskuti, bet ir maza nunerta knygu skirtuka) gavau, deja, bet elektroniskai. Tiesa, siusdama neturejau lukesciu ar pageidavimu, taciau dabar susimasciau, kad visgi keista, jog as radau laiko 15 laisku ir mazu rankdarbiu, o mano adresatai rado vos keleta minuciu elektroniniam laiskui... beje, tasyk is 15 laiskuciu 2 nepasieke adresatu. dingo pakeliui.
AtsakytiPanaikintina, bet yra kaip yra. kitais metais siunciau savo rankomis nuveltas sirdeles su laiskais. na, mazus issiputusius vokelius. nuejo tik vienas. siunciau berodz 3... zodziu, nusivyliau Lietuvos pastu ir nebesiunciu. atostogaudama uzsieny megstu siusti atvirlaiskiu. siemet is 5 pasieke tiksla tik 2. tai kaip atmusa nora rasyti ir siusti...saugiau elektroniskai :)
bet sutinku, laiska gera ir rasyti, ir gauti. siemet negavau ne vieno. parasiau 2.
aciu uz tema susimastymui :)