Knygos, knygos ir dar kartą knygos

Kaip pradėjau, tiksliau įnikau į skaitymą, taip ir nebegaliu sustoti. Nuo vasario mėnesio mano perskaitytų knygų sąrašas pasipildė iš viso beveik 6 knygomis. Neblogai sakyčiau, atsigriebiau už praėjusius metus, kai knygoms neskirdavau visai laiko. Kadangi lentynose gulėjo knygų mugės ir kiti laimikiai tai pasirinkimą turėjau didelį. Šį kartą apžvelgsiu 3 paskutines perskaitytas knygas.

Kad ir koks bebūtų sutapimas, jos ir vėl yra romanai (na patinka man tie romanai, nors tu ką), jos ir vėl yra apie moteris (turbūt pasąmonė kažkaip linksta prie knygų apie moteris), jos yra apie kitas kultūras. Visos 3 yra skirtingos, tiek parašymo stiliumi, tiek tema, tiek laikotarpiais.

Shilpi Somaya Gowda "Slapta duktė"

Nuošaliame Indijos kaime neturtinga valstietė Kavita pagimdo mergytę. Šalyje, kur vaiku laikomas tik berniukas, motina žino tik vieną būdą išgelbėti vaiko gyvybę - atiduoti ją į našlaičiu prieglaudą. Tuo pat metu kitame pasaulio krašte, Amerikoje, karjerą sėkmingai daranti gydytoja Somer sužino, kad niekada negalės susilaukti vaikų, todėl ji su vyru indu Krišnanu ryžtasi įsivaikinti mergaitę iš Indijos. Pamatę Mumbajaus našlaičių namų atsiųstą mažosios Ašos nuotrauką, Somer su Krišnanu mergaitę pamilsta ir parsiveža į Ameriką. Taip susipina Kavitos, Somer ir Ašos likimai.

Skirtinguose pasauliuose gyvenančių šeimų, kurių viena Ašos išsižadėjo, o kita priglaudė, laukia sudėtingi išbandymai. Vienai teks ieškoti būdų išgyventi dvokiančiame Mumbajaus lūšnyne, bandant pamiršti prarastą dukterį, o kitą prabangiame Amerikos didmiestyje užgrius santykių krizė. Bet dar sudėtingesni pasirinkimai laukia tarp dviejų pasaulių ir dviejų šeimų atsidūrusios mergaitės Ašos.

Tai liūdna išpažintis apie dažnai mus aplankantį netekties skausmą ir begalinį norą būti mylimiems. Tai pasakojimas apie supratimą, atleidimą bei žmogaus tapatybės paieškas dviejose skirtingose kultūrinėse terpėse. Tai dviejų šeimų: indų ir amerikiečių, ir mergaitės, susaisčiusios šeimas amžinais tarpusavio ryšiais, gyvenimo istorija.

Tačiau romane įdomiausia - Indija. Rodos tiek daug žinome apie šią šalį, kad mūsų jau niekas nenustebins. Bet manau nustebins, ir ne vien iš teigiamos pusės. Itin skausmingai romane aprašyta plačiai Indijoje paplitę selektyvūs aborta ir vaikžudystės, taip pat aprašytas garsusis Mumbajaus Dharavio lūšnynas, kur dviejų kvadratinių kilometrų plote, gyvena milijonas žmonių. Indija - tai kvapai. O kur dar drabužiai, spalvingi sariai, įvairiausi maisto patiekalai ir prieskoniai, kurie čia pateikiami su neįtikėtina gausa.

Taigi tai knyga apie Indiją. Šalį, kurioje anot autorės "gali rasti visa, kas yra geriausia ir blogiausia šioje žemėje. Siužetas knygos nėra sudėtingas ar nenuspėjamas, tačiau kultūrinė knygos pusė čia turbūt nusveria.

Laura Walden "Maorės prakeiksmas"

"Maorės prakeiksmas“ turėtų patikti visoms, kurios žavisi meilės istorijomis. Tik ši knyga nėra apie laimingą meilę. Priešingai, ji apie tokią meilę, kuri iš kartos į kartą neša nelaimes ir skausmą. Žmogus – tai tik mažytis likimo žaislas, bejėgis prieš gyvenimo audras ir negandas.

Šis romanas yra apie stiprias, bet nelaimingas asmenybes. Knygos centre – kelių kartų mylinčios moterys. Istorija prasideda tuomet, kai Ana išteka už nemylimo vyro ir jų santuoka, suprantama, nenusiseka. Vyras susiranda meilužę maorę (senosios N. Zelandijos gentis), kuri nuo jo pastoja, tačiau nenorėdamas susilaukti palikuonių, vyras pakelia prieš ją ranką ir moteris kūdikį praranda. Šitaip įskaudinta maorė prakeikia savo skriaudėją, pasiųsdama negailestingą likimą ištisoms šios šeimos kartoms.
Knygoje vaizduojamos visos giminės pastangos išlikti ir pabėgti nuo protėvius užgulusio prakeiksmo. Iš esmės, visos istorijos labai panašios – moterys (kurios ir yra pagrindinės romanoherojės) išteka už nemylimų vyrų ar pamilsta joms nepasiekiamus, augina vaikus vienišos, nes jų mylimieji tragiškai žuvo. Daugiau nei 400 puslapių kone identiškų istorijų ir veikėjų! Laimei, paraleliai pasakojama istorija ir iš kito galo: vokietė Sofija aiškinasi savo mamos žūties aplinkybės ir netikėtai susiduria su šeimos paslaptimis. Čia jau galima aptikti ir detektyvo elementų, ir net šiek tiek įtampos. Paaiškėja, kad Sofija yra Anos propropro...vaikaitė, tad prakeiksmas turėtų pasiekti ir ją.

Įdomus pasakojimo išdėstymas, neįprasta tema.  Manau, kad subtilesnio literatūrinio skonio skaitytojams ji nelabai patiks, tačiau tas susipynęs pasakojimo, istorijos, tradicijų ir kerų kamuolys taip sumaniai yra išvyniojamas, išnarpliojamas, kad palieka didžiausią skaitymo malonumą kai knyga įtraukia taip, kad negali atsitraukti kol neperskaitei.

Agnes Imhof "Šilko kelio karalienė"

Jausmingame ir dėmesį prikaustančiame romane pasakojama apie įtakingiausią Rytų moterį - garsiausią pirmojo tūkstantmečio Rytų kurtizanę Aribą. Apdovanota gundomu, bet pavojingu talentu - balsu, Ariba veda iš proto galingiausius Bagdado vyrus: kalifus ir šventuosius. Pasaulyje, kuriame šlovė - tik vyrų privilegija, ji tampa Bagdado rūmų deive. Bet prieš tai merginai tenka iškęsti daugybę išbandymų. Ji patiria šeimos tragediją, paskui, priversta slapstytis nuo persekiotojų, - varginančią kelionę senuoju Šilko keliu. Pagaliau pasiekusi galios aukštybes, Ariba negali mėgautis šlove ir prabangiu rūmų gyvenimu, kol neįgyvendintas jos tikslas - kerštas. Tačiau likimas paspendžia naujus spąstus: jeigu atkeršys šeimos žudikui, neteks ir didžiosios gyvenimo meilės.

Pasiilgusioms gražių ir tikrove alsuojančių pasakų, ši knyga taps tikra atgaiva. Graži, gausiai apipinta rytietiškais motyvais, ryški, tiesi, atvira ir šokiruojanti. Koks moters vaidmuo to laikmečio krašte. O gal ir iki šiol… Kodėl moterys dalinosi vyro - kalifo dėmesį, gražiai, be skrupulų ar su begaliniu supratimu, palaikymu. Žmona yra žmona, bet ji ne viena. Dar šalia jos ne viena kajina - dainininkė (kurtizanė), vergės. Tūkstančiai vergių, jaunų ir nuostabių merginų. Valdžios pasidalinimai ir moterų įtaka. Moters įtaka, kuri daugeliui vyrų susuko galvas ir jos pačios gyvenimas pavirto legenda. Keršto troškimas ir meilės linija. Ir visa tai buvo tikra, tai istorija, nors ir įpinta į romano stilių. Tame ir knygos žavesys.

Malonaus skaitymo ;) 

P.S. o aš tęsiu skaitymus toliau, tik šį kartą kažkaip jau traukia link kitokios stilistikos knygų. Parašysiu ir apie jas :)