Nemėgstamų virsmas į mėgstamus ir tapimas pomėgiu

 

Ar gali nemėgtsami dalykai kažkada virsti mėgstamais ir netgi virsti pomėgiu? Atsakau - gali ir labai stipriu pomėgiu. Taip atsitiko ir man. Visa gyvenimą nebuvau didelė smaližė, na kaip eilinis vaikas mėgau močiutės bandeles, batoną su uogiene, skanų mėgstamą šokoladą, tačiau niekada nealpdavau dėl saldumyno, o tuo labiau galėdavau be jų puikiai išgyventi. Man geriausias desertas būdavo silkutė su bulvėmis ar rūkyta šoninė su agurkėliu ir juoda duona.

Tačiau gyvenimo pokyčiai atnešį pokyti ir mano skonio receptoriuose. Nėštumo metu nieko ypatingo nenorėjau, nei agurkėlių naktį, nei braškių žiemą, nei nieko sūraus, nei aštraus, tačiau gimus Jonukui pradėjau domėtis konditerija. Skonio receptoriai neatstumdavo naminio torto skonio, kaip ir namai pradėjo dažniau kvepėti pyragais. Kur paslaptis? Gal visgi tuose pasikeitimuose, organizmas pakrypo visai į kitą pusę. Lašinukus iki šiol mėgstu ir silkė yra mano mėgstama žuvis, bet skanaus naminio torto ar pyrago irgi niekada neatsisakysiu :) 

Pradėjusi domėtis tortų receptais ir konditerija apskritai atsivėrė nepažįstamas ir paslaptingas pasaulis. Jau pusantrų metų mano virtuvė tapusi ekperimentų zona, kur gimsta skanūs ir unikalūs skanėstai nuo įvairiausių tortų, pyragų iki keksiukų, mielinių bandelių bei sausainių.

Paskutiniu metu pradėjau svajoti apie konditerijos kursus, kur specialistai galėtų atskleisti įvairių skanėstų paslapčių, o pati įnirtingai ieškau įvairios senosios gerosios literatūros konditerijos tema ir dažnai pasigailiu, kad nemoku puikiai rusų kalbos, nes puikioji literatūra beveik visa rusų kalba. Ech.

Taigi mano bandymai, maišymai, kepimai, ragavimai ir kitoks gyvenimo saldinimas vyksta pilnu pajėgumu, o jei kas pageidautų, galiu pabandyti pasaldinti ir Jūsų gyvenimą ;)