Su rudeniu grįžtame ir mes

Po ilgos, šiltos, neprognozuojamos, aktyvios, stebinančios, pilnos naujovių ir atradimų pertraukos, vadinamos - vasara, mes vėl grįžtame čia.

Rašyti pasiilgau, pasiilgau skaitančių, pasiilgau dalintis ir vėl pasakoti apie naujus gyvenimo atradimus. Gyvenimas vis dar sukasi apie pagrindinį jo sukėją - Jonuką, tačiau per paskutinius mėnesius, prisipildęs daug naujų dalykų, kurie ir nudžiugino ir nustebino ir sukrėtė netgi :)

 Rašyti, nuo tada kai po labai labai ilgos ir užsitęsusios žiemos, atėjo šiluma, tiesiog nebeliko laiko. Laikas buvo užimtas viskuo: pasivaikščiojimais laike (nes po ilgos žiemos, Jonukui žengus pirmuosius žingsius, tiesiog tų žingsnių tik daugėjo), žaidimais žaidimų aikštelėse (nes praeiti pro jas tapo misija neįmanoma), kelionėmis iki jūros ir atgal (nes kaip gi vasara be jūros), senelių ir prosenelių lankymu (nes kaimas vasarą yra visgi kaimas), vestuvėmis (ne mūsų, bet artimų žmonių), gimtadienių šventimu (nes pirmasis gimtadienis turi būti privalomai atšvęstas su trenksmu), ilgais vakarais balkone (nes vasaros vakarai tokie nuostabūs), joninių šventimu Joniškio grafystėje (nes Jonui privalu nors kartą švęsti Jonines Joniškio grafystėje), gėlių persodinimu (vuolia - aš tikrai pradėjau persodinėti gėles), konservų statymu (vuolia dar kartą - taip tikrai aš pradėjau statyti konservus žiemai), važiavimais prie ežero (nes įdegti juk visiems reikia), desertų kepimais ne tik sau bet ir kitiems (nes negali atsisakyti vieno didžiausių malonumų, nors ir laiko nedaug) ir dar daug daug daug viskuo kitu gražiu ir nepakatojimu, kas nustūmė kompiuterį ir rašymą į šalį.

Taigi rašymo aš pasiilgau ir turbūt prižadu sau ir visiems nematomiems draugams ir ne tik, kurie skaito, kad vėl vaidensimės kartu su mano aktyviausiu gyvenimo sukėju Jonuku reguliariai. Kartais per dažnai ir įkyriai, o kartais rečiau su daug naujovių.

Taigi šiandien tikrai nepapasakosiu visko, ką mes patyrėme, nes tam neužtektų net virtualaus popieriaus lapo :) bet per kelias dienas pasidalinsiu visos vasaros didžiausiais atradimais. O šiandien, kadangi tai pirmasis po ilgo laiko įrašas, jį skirsiu svarbiausiam - Jonukui. Kas gi įvyko jo ilgame gyvenime per visą ilgą vasarą. Aš tikiu, kad ji mums pralėkė greitai, kaip dar viena, o jam turbūt prilygo dešimtmečiui, nes net man sunku suskaičiuoti kiek daug naujo jis atrado.

 

Gegužės 16 dieną, lygiai po 11 mėnesiadienių šventimo, pagaliau šventėme pirmąjį Jonuko gimtadienį - Drakoniuko šventę. Joje apsilankė visi artimiausi žmonės ir šventė vyko nuo pat ryto iki vėlyvo vakaro. Paskutiniai svečiai išvyko, jau jubiliatui miegant. 

 Dar kelios savaitės iki gimtadienio Jonukas žengė pirmuosius žingsnius savo gyvenime (pirmuosius savarankiškus ir sąmoningus žingsnius) ir nuo tada nebesustojo ir nebeatsisėdo :) nuo tos dienos, nebeatsisėdau ir aš, bet su tą diena prasidėjo pats įdomiausias ir labiausiai nenuspėjamas gyvenimas, nes nuo tos dienos Jonukas kas minutę pateikdavo staigmenų. Kaip aš sakiau "kiekviena rytą jis prabusdavo vis protingesnis ir vis daugiau visko mokantis", o iš kur tokia skuba, man iki šiol mistika. Tik spėk fiksuoti: čia namuose dar iškeltomis rankomis vaikšto, čia jau aikštelėje lauke keliauja, čia jau į čiožyklą kopia, čia jau ant sofos užlipa, čia jau laksto namuose, čia jau nepagaunamas. Su kiekviena diena jis lankso vis daugiau ir krykštavimo belakstant namuose irgi daugėja.

 Po pirmojo gimtadienio jo žodynas plečiasi reaktyviniu greičiu. Aišku kol kas žodynas yra japonų kalboje, bet kiekvieną dieną vis mokosi naujų žodžių ir lietuviškai ir šiuo metu, būdamas 1,4 m. jis pasako (pasiruoškit) "mama", "tete", "amam", "bamba", "chala" (chalatas), "du" (kai klausiam, kiek tau metų), "alia" (žalia), o daugiausiai ir jau sąmoningai tariamas žodelis "Ne" :) suvokimas vaiko irgi didėja geometrine progresija (ar kokia ten :)), nes jau suvokia tiek mūsų sakomų žodžių reikšmes, tiek prašymus, tiek veiksmus ir puikiai juos sieja. Labiausiai mane žavi jo gebėjimas tartis - sakau, gal diplomatas bus. Viską padarys, jei susitarsim :) valgys - jei vėliau knygutes skaitysim, atneš ko paprašytas, jei vėliau filmuką pažiūrėsim, žodžiu vis man netelpa galvoje vaikų mokymosi tempai ir tik dabar suprantu kiek verta kiekviena minutė praleista su vaiku.

 Grįžtant prie fiziologinių dalykų, tai nuo to karto kai pasakojau apie taip kaip Jonukas valgo, pasikeitė labai daug. Nuo metukų nebevalgo mano pieno ir pradėjo gerti mišinuką prieš miegus ir nuo metukų prsadėjo valgyti viską, kaip aš sakau iš bendro katilo, ir po daug :) apetitu nesiskundžia ir jei neprižiūrėčiau, tai turbūt valgytų už 5. Ačiū dievui medžiagų apykaita puiki, t.y. pro vieną galą įeina pro kitą išeina visai neužilgo :) kadangi apetitu nesiskundžia, tai ir sveria apie 13 kg. Ūgis nesiekia aukštumų, bet svoris man ant rankų jaučiasi.

Geriausias dalykas kas galėjo man atsitikti šią vasarą, po tų ilgų žiemos nemigo naktų, kai dygo dantys, tai kad JIE IŠDYGO visi :) visi 16 dantų jau puikavosi Jonuko burnoje vasaros pradžioje ir nepatikėjau net aš pati, bet miegas pasikeitė kaip diena ir naktis. Nuo kėlimosi kas pusvalandį iki kėlimosi 1-2 kartus į naktį. Jonukas atkeliavo miegoti į mūsų lovą ir sakau, tegu miega nors iki aštuoniolikos, svarbu nereikėtų keltis :) žodžiu nuo tos dienos, prasidėjo palaimingos mano naktys. Aš IŠSIMIEGU. Net pati kartais negaliu patikėti. 

 Jonuko mėgstamiausi užsiėmimai yra muzika (be jos pas mus nė dienos, kai tik groja, taip ir šoka ir dainuoja) ir knygelės (skaito visada ir visur, kai valgo, žiūri multiką, sėdi ant puodo ar glaustosi prie manęs). Mėgstami žaislai keičiasi labai dažnai, bet dabar "ant bangos" konsturktorius ir su tėčiu kiekvieną vakarą konstruoja vis naują mašiną, kuria džiaugiasi ir visiems rodo. Pats dienomis sėdi vienas ir lipdo bokštus. 

 

 Kas mane nustebino, jau nuo metukų vyrukas suprato, kas yra mašina ir pasako, kad mašina daro "brrr".  Lauke parodo visas transporto priemones ir žavisi jomis iki begalybės. Taigi auga berniukas kaip reikalas.

 Aišku nuo jūros parsivežėme ir pirmąją rimtą ligą - laringitą. Iššūkis buvo ir išbandymų metas visai šeimai, važiavome ir su greitąja pirmą kartą ir pusę atostogų kapstėmės iš kosulių, dusulių ir visokių kitokių "zarazų". Patirtis moko daug :)

O šiaip gyvename puikiai, Jonukas idealus vaikas, su savo pribumbasais ir navarotais, kurie jį daro unikaliu. Kaip aš vis sakau, kai atšilo oras, gyventi su kiekviena diena tapo vis lengviau ir lengviau, viskas tapo taip smagu ir gera, kad net pradėjau tikėti visų mamų patarimais, kad reikia išlaukti visus blogus momentus, nes viskas praeina ir nieko neatsimeni. Galiu patikinti kad taip ir yra :)

Labai sunku sudėti į vieną tai kas naujo įvyko, bet prisiminti labai smagu :)

P.S. tikrai dar grįšiu į prisiminimus ;)