Apie keliavimą kartu arba kaip kuriamas ryšys
Kai keliauji su kažkuo, labai svarbu pajusti, kada reikia eiti šalia, per atstumą, kada reikia priartėti ir eiti šalia koja kojon, kada paduoti ranką, kada reikia eiti paskui ir šiek tiek stumtelti, o kada reikia veržtis į priekį, pašalinti kliūtis ar netgi kai kada patempti. Ir aš kalbu ne tik apie žygius kalnais, miškais ar keliais, o ir apie gyvenimo kelią, kur esi pakeleivis su kitu žmogumi. Jei nepajusi – tikėtina katastrofos nebus, bet kaip žygyje tiesiog pasunkinsit ėjimą, taip ir gyvenimo kelyje viskas pasunkės. O jei pajusi – ne tik katastrofos nebus, bet įvyks netgi stebuklas vadinamas ryšiu. Tas tikras ryšys pirmiausia yra paremtas saugumu ir pasitikėjimu, o tik vėliau smagumu ir lengvumu. Kaip gera būti ryšyje, kur tu gali būti toks koks esi iš tikro, be baimės būti pasmerktam ar nesuprastam, kur gali jausti tai ką jauti ir nebijoti to parodyti, kur visada žinai, kad esi ne vienas, nes tavo artimiausias ramstis yra per rankos atstumą arba saugo tavo užnugarį arba eina