Apie karalienę be karūnos arba su gimtadieniu mane
Kai prasideda klausimai „Ko nori dovanų gimtadieniui?“, „Kaip švęsi gimtadienį“ ir jie dažnėja, supranti, kad jau be 5 minučių stovi ant gimtadienio slenksčio. Suvoki, kad praėjo dar vieni tavo, kaip žmogaus metai, tačiau netiki, kad viskas vyksta taip greitai. Per greitai. Žinau, kad per gimtadienius visi pratę girdėti apie tai ką tu kitiems ir ką jie tau, o aš kažkaip per gimtadienius paskutiniais metais daugiau galvoju pirmiausia apie tai ką ir kiek aš sau. Tačiau be tų kitų neturėčiau tiek jėgos, drąsos, įkvėpimo, motyvacijos, postūmio, spyrio į minkštąją, džiaugsmo, net ir pykčio kartais. Juk be tų kitų - aš nebūčiau aš. Ačiū Jums visiems, kad mane kuriat metai iš metų, kad sudedat į mane tiek kiek turit ir neturit, ačiū už tai, kad dienos pabaigoje aš turiu už ką dėkoti šiame gyvenime. Tačiau aš pasitinku šį gimtadienį lyg uždaryta kvadratinio metro narve be išėjimo ir tik su vienu mažu langeliu. Dūstu fiziškai, panikuoju, nerimauju ir nerandu kaip iš jo išeiti.