Aš niekam neskolinga vaikų
Kiekvieną kartą išgirdusi klausimą „Tai kada antras?“, noriu atsakyti „O aš tau jį skolinga?“. Nepasakau. Kodėl? Nes vis dar turiu savyje išaugintą stabdį, vardu „Mandagumas“. Juk mergaitė turi nuolankiai linksėti ir mandagiai atsakyti, kai jos klausia, o ne duok dieve išsišokti su atsakymu, o jei dar ir pajuokausi, o jau nekalbu – atsikirsi – būsi pasmerkta per amžių amžius ir nurašyta prie „tų“ moterų, kurios „nežino savo vietos“. Hiperbolizuoju, tačiau tame labai daug tiesos. Klausimą „Tai kada antras?“ girdžiu nuo pat Jono gimimo dienos. Pradžioje, nuoširdžiai atsakinėjau, skleidžiau savo planus, žmonės linksėjo ir pamokslavo apie vaikų auginimą, vaikų amžiaus skirtumą, moters reproducinę sveikatą ir toliau apsisukę gyvendavo savo gyvenimą, o aš likdavau apkrauta nereikalingais patarimais ir pamokslais. Pradėjau pastebėti, kad aplinkai buvo tiesiog negana. Nesvarbu ką tu atsakai – tai iš vienos ar kitos pusės būdavo vistiek blogai. Tu lyg ir pradedi jaustis kalta, kad n