Daugiau kalbėti ar daugiau daryti? O gal po lygiai?
Kas Jums yra patikimas žmogus? Žmogus, kuris daug kalba, planuoja ir žada, ar tas kuris tyliai daro? O gal tas kurio žodžiai atitinka veiksmus ir atvirkščiai? Santykyje su Jonu, bendraudama, aš dažnai pabrėžiu, kad mes viską galime išpręsti ir sutarti, jei tik laikysiesi savo duoto žodžio. Aš taip dažnai jam tai kartoju. O vaikyti, kaip dažnai, nes panašu, kad man tai yra vienas kertinių dalykų bendravime ir santykio kūrime. Panašu, kad man tai esmė. Kodėl? Man nėra baisesnio jausmo santykyje, kaip nusivilti ir po to jaustis nesaugiai, nes kažkas viduje pasisėja ir trukdo patikėti ir pasitikėti. Su Jonu nuo tada, kai jis pradėjo kalbėti, o vėliau megzti rišlius sakinius ir sieti dalykus, pradėjau kalbėtis kaip su lygiu. Tai nereiškia, kad laikiau jį suaugusiu, nes jis tik vaikas ir tik mokėsi suprasti pasaulį, tačiau mes daug diskutavom, prieštaravom vienas kitam, ieškojom kompromisų, išsakėm nuomones, atsiprašydavom, jei to reikėjo. To pasekoje Jonas labai anksti