Džiaugsmo ieškojimas paprastuose dalykuose

Aš nepamenu, ar vaikystėje turėjau įsivaizduojamų draugų (reikės paklausti mamos), tačiau mes jau beveik metus gyvename su Jono geriausiu draugu Pauliumi, kuriam greitai 15 metų ir jis moka vairuoti traukinį. Mes klausomės apie Jono kaimą, kuriame yra 2 kombainai, 3 traktoriai, pora džipų ir kelios lengvosios mašinos, kuriame Jonas augins vištas, kiaules, agurkus, braškes ir kuriame stovės didelis namas, kuriame ir mes turėsime kambarį. Kai atvažiuosime į svečius Jonas sake pavėžins savo džipais ir pavaišins skania vakariene, kurią ir turėsiu pagaminti aš :) Šis fantazijos žaidimas prasidėjo praeitą vasarą, pasisvečiavus pas giminaičius labai šiltoje ir mieloje sodyboje kaime. Sodyba tikrai ne kaimo turizmo, tuo labiau visai be patogumų, bet turinti labai šiltą aurą. Kaimą sudaro vos keli namai, o aplink plyti milžiniški kukurūzų laukai, aplink važinėja traktoriai ir kombainai (kurie Jonui buvo kaip stebuklas, nes kurgi nebus, kai pirmą kartą gyvenime jie pravažiuoja tau pro nos

Kovo 8-oji - Tarptautinė moters diena arba tiksliau Tarptautinė moterų solidarumo diena. Ši diena mena jau 160 metų ir kiekvienu amžiaus tarpsniu turėjo vis kitokią prasmę, tačiau visada reiškė moterų vienybę, kovą už savo būtį, o vėliau ir solidarumą. Viskas prasidėjo 1857 metų kovo 8 dieną, kai Niujorko tekstilės fabrike, moterys protestavo prieš ypač prastas darbo sąlygas ir mažus atlyginimus. Vėliau laike iki 1908-ųjų vyko daug protestų, o tais metais - 15 000 moterų žygiavo Niujorko gatvėmis, reikalaudamos sutrumpintos darbo dienos, didesnio darbo užmokesčio ir rinkimų teisės. Ir tik 1910 metais Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje moterų konferencijoje pasiūlyta kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises.  Per šį ilgą nesibaigiančių kovų, protestų, ilgų diskusijų, mokymų, kalbėjimų laiką iki pat šių dienų - moteris pagaliau turi ne tik kažkieno sukurtų pareigų ir prievolių, bet ir laisvių bei teisių, bei įstatymų ginančių tai. Moteris ilgainiu

Turbūt nereikia atskirai pasakoti apie knygų naudą ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Buvau ir esu knygų mylėtoja. Tai man taip pat svarbu ir įdomu, kaip filmai ar muzika. Šios 3 sferos man būtinos, kaip vanduo. Knygas atradau vėlyvoje paauglystėje, apie 18 metus. O priklausoma nuo knygų tapau nuo 20 kažkur. Vaikystėje knygų man netrūko, bet nepamenu, kad būčiau buvusi nuolat su knyga. Labiau save atsimenu, kaip "bėgančią laukais" kaime, nei su knyga ant kelių kur nors ramioje vietoje. Taigi ir Jono aš niekaip specialiai nepratinau prie knygų. Aš tiesiog apgyvendinau jį tarp jų :) nuo pat kūdikystės jam pasiekiamoje vietoje gulėdavo jo amžių atitinančios knygelės. Arba nebūtinai jo amžių atitinkančios :) jam visada buvo įdomu apžiūrėti ir mano knygų viršelius. Jis visada matė mane su knygomis, pasakodavau ką pirkau, aiškindavau kodėl toje knygoje nėra paveikslėlių ir kodėl man įdomu tokias skaityti :) Norėjau ir noriu, kad Jonas rastų savo santykį su knyga, atrastų