Gyventi kitų gyvenimus lygu/nelygu būti savimi?
Kiek daug iš Jūsų per dieną susimąsto apie tai kaip kiti (aplinkiniai) gyvena? Kiek iš Jūsų per dieną pasako ką nors apie kitų (aplinkinių) gyvenimą? Kaip dažnai kažkas iš Jūsų per dieną naudoja epitetus apie aplinkinius „kvailiai“, „neišmanėliai“, „išpuikę“, „nesirūpinantys šeima“, „ėdrūnai“, „savimylos“, „tinginiai“, „galvojantys tik apie save“ ir t.t. ir pan. ? O kaip dažnai aplinkiniams sakome „na aš nesuprantu, kaip tu taip gyveni“, „na man tai nepriimtina, kai tu taip kalbi“, „na kaip tu čia apsirengęs“, „kiek gali valgyti?“, „kaip tu aprengei vaiką, juk jis sušals“, „tu nemaitini pati, tai juk neturėsi ryšio su vaiku“, „aš tai nesuprantu, kaip galima eiti su draugais į miestą, juk tu mama“ ir dar daugiau? Jei atvirai – jau senokai stengiuosi (pabrėžiu, stengiuosi) to nebedaryti ir kuo toliau tuo labiau pavyksta. Ir kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad mes nuo mažens augame aplinkoje, kur yra nerašyta teisė vertinti kitų gyvenimus ir tuo pačiu- natūrali baimė „ką kiti p