Jonukas turi angelą sargą
Viskas turbūt prasidėjo seniau, kai aš laukiausi, mes tvirtai žinojome, jog Jonuką auginsime katalikiškai, todėl kai gimė Jonukas, mintis po truputėlį užvaldė Krikšto sakramentas. Aš labai norėjau pakrikštyti Jonuką, kai jis dar mažuliukas, nes tokie mažuliukai su baltais rūbeliais bažnyčioje man atrodo kaip maži angeliukai, nusileidę iš dangaus. Taigi jau kai praėjo mėnuo po Jonuko gimimo, su vyru sprendėme dilemą, ar Jonukui šventę rengti dar šiais metais, kas reiškia, kad buvo likę kokie geri trys mėnesiai (juk vėlų rudenį jau labai šalta būtų), ar šventę rengti kitais metais, kas reiškia, jog Jonukui bus virš metų. Aš dėliojau argumentus už, vyras skaičiavo šeimos finansus ir visgi apsisprendėme šventę rengti šiais metais. O tai reiškė krikštynų organizavimą ir papildomą veiklą man. Svarbiausi sprendimai buvo priimti iš karto, t.y. nusprendėme dėl Jonuko krikšto tėvelių, kuriais pakvietėme tapti labai artimus mūsų šeimai žmones, kurie yra laiko patikri